Jis abejoja, ar Lietuvai reikėtų vienašališkai priimti sprendimus, kur ir kaip Ukrainos atstatymui panaudoti čia įšaldytas lėšas.

„Sankcijos, kurių pagrindu turtas įšaldytas, yra tarptautinės ir europinės. Ir kitos (didesnės – BNS) sumos yra kitose Europos Sąjungos ir Vakarų šalyse, tai siekiant realaus efekto ir realios pagalbos Ukrainai, reiktų tikrai koordinuotų sprendimų –  ties kuo yra bandoma dirbti ir ties kuo dedamos pastangos“, – penktadienį LRT radijui sakė M. Liutvinskas.

„Asmeniškai atsargiai vertinčiau iniciatyvas daryti Lietuvai žingsnius vienai pačiai tiek dėl teisinių niuansų ir apribojimų, tiek ir dėl bendro Europos Sąjungos ir Vakarų solidarumo ir vieningumo įgyvendinant sankcijų politiką ir aspektus, kurie iš jos kyla, nes Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje vienybė yra mūsų stiprybė ir šitoje vietoje tą principą reiktų išlaikyti, net jeigu tai reiškia sunkesnę sprendimų paiešką“, – teigė viceministras.

Jo įsitikinimu, bendri sprendimai turi stipresnį poveikį ir didesnį efektą.

Pasak viceministro, naujaisiais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vasario pabaigos duomenimis, dėl sankcijų Rusijai Lietuvoje yra įšaldyta kiek daugiau negu 30 mln. eurų lėšų, priklausančių juridiniams asmenis, kuriems pritaikytos sankcijos.  

„Ji, kaip nedidelei šaliai, nėra maža“, – teigė viceministras. 

BNS sausį rašė, kad Rusijos įmonių įšaldytų lėšų sąskaitose bendra suma buvo daugiau nei 42,97 mln. eurų ir 1,78 mln. JAV dolerių, o bendra įeinančių įšaldytų lėšų, kurių siuntėjams taikomos Europos Sąjungos sankcijos, suma yra 1,45 mln. eurų, 1,32 mln. JAV dolerių ir apie 215 tūkst. Rusijos rublių.

Baltarusijos įmonių ir asmens sąskaitose įšaldyta lėšų dar yra už bendrą 34,91 mln. eurų ir 7,68 mln. JAV dolerių sumą.