Naujos atominės projektas (AE) Lietuvoje yra valdžios „avantiūra“, pareiškė DNB patariantis finansų analitikas Rimantas Rudzkis.

Anot jo, valdžia nesprendžia šilumos ūkio, oro transporto problemų, prastos pensininkų padėties.

„Aš pats vertinu šiurkščiai šitą (Naujos AE - BNS) projektą. Jeigu vienu žodžiu - tai avantiūra“, - ketvirtadienį pristatydamas naujausias Lietuvos ekonomikos prognozes sakė DNB patariantis finansų analitikas Rimantas Rudzkis.

Anot jo, pasaulį krečiant nerimo bangai, o ES planuojant gerokai mažinti paramos fondų lėšas, valdžia apsiėmė per daug ambicingų projektų.Analitikas teigė nematantis valdžios prognozuojamo elektros naudojimo šuolio, be to, jo manymu, galima imtis kitokių energijos gamybos būdų.

„Tas pačias biodujas galima būtų panaudoti, kaip Vokietijoje, esame žemės ūkio kraštas“, - sakė R.Rudzkis.

Tuo tarpu R.Rudzkio valdžios išlaidos kelia klausimų - ypač vertinant tai, kiek 2015 metais reikės refinansuoti paskolų, bei tai, jog ES fondų parama iš naujo biudžeto nuo 2013 metų mažės. Be to, pamirštami ir pensininkai, nors randami „5 mlrd. litų pastatyti atominę elektrinę“.

„Žodžiu, šitoje situacijoje mes esame suplanavę labai daug projektų“, - sakė analitikas.

„Swedbank“ analitikas Nerijus Mačiulis savo ruožtu skaičiuoja, kad per metus iš valstybės biudžeto projektui vidutiniškai tektų skirti apie 350 milijonų litų - tai, anot jo, yra palyginti nedaug.

„Projekto finansinė našta Lietuvai yra didelė – 8 milijardai litų valstybės biudžete nesimėto. Tačiau šios investicijos išsidėstys per maždaug aštuonerius metus ir tik 40 proc. jų bus valstybės nuosavos lėšos – likusi dalis bus pasiskolinta. Taigi per metus iš valstybės biudžeto vidutiniškai tektų skirti apie 350 milijonų litų. Palyginimui, vien šiemet kartu su ES lėšomis iš valstybės biudžeto investicijoms bus skirta 4,3 milijardo litų“, - teigė N.Mačiulis.

N.Mačiulis taip pat pastebėjo, kad VAE projekto įgyvendinimas reikš, kad valstybės išlaidos kitose srityse turės sumažėti.

„Tačiau Lietuvos patirtis rodo, kad daugumoje sričių valstybės investicijos buvo neefektyvios ir neproduktyvios, neretai nukreipiamos ten, kur ir be jų galėjo laisvai reikštis privatus kapitalas“, - teigė „Swedbank“ atstovas.

R.Rudzkis savo ruožtu ketvirtadienį sakė, kad Lietuvoje pamirštamos kitos sritys - šilumos ūkis, oro transportas: „Jau vien tai, kad Lietuva yra nepasiekiama, jeigu kas nors nori kurti atstovybę Baltijos šalyse, jis niekada nesikurs Vilniuje“.„Na, bet mums smagiau kalbėti apie atominę“, - įvertino analitikas.

Premjero patarėjas finasų ir ekonomikos klausimais Mykolas Majauskas, komentuodamas buvusio R.Rudzkio teiginius, esą VAE būsianti finansinė našta Lietuvai, sako, kad atominės verslo planas numato 10 proc. kapitalo grąžą.

„Visagino atominė elektrinė ne tik sugrąžins visus investuotus pinigus, bet ir svarbiausia Lietuvos vartotojams užtikrins pigesnę elektrą“, – Ministro pirmininko pranešime spaudai teigė M.Majauskas, pridurdamas, kad energetinį saugumą elektros sektoriuje užtikrinsiantis projektas sumažins elektros kainą vartotojams, valstybės biudžetą mokestinėmis įplaukomis ir dividendais kasmet papildys 500-600 mln. litų. Be to, atneš 11 mlrd. litų tiesioginių užsienio investicijų, statybos laikotarpiu sukurs iki 5 tūkstančių naujų darbo vietų.

N.Mačiulis pastebėjo, kad susiklosčius nepalankioms aplinkybėms - projektui užtrukus, išaugus statybos sąnaudoms, padidėjus kapitalo kaštams - gamybos kaina gali šiek tiek viršyti rinkos elektros kainą: „Tai yra reali projekto rizika“.

„Tačiau labiausiai tikėtino scenarijaus kaštų-naudos analizė rodo, kad tai yra ekonomiškai pagrįstas projektas. Galima įvardyti ir šalutines naudas – precedento neturintis tiesioginių užsienio investicijų srautas - pagal sukauptas užsienio investicijas Lietuva šiuo metu yra paskutinėje vietoje Vidurio ir Rytų Europoje, energetinė nepriklausomybė, pagerėjęs užsienio prekybos balansas, sukurtos darbo vietos“, - teigė N.Mačiulis.

Lietuva tikisi iki 2020 metų pastatyti naują atominę elektrinę šalia 2009 metais uždarytos Ignalinos elektrinės. Teigiama, kad VAE projekto vertė dabartinėmis kainomis gali siekti iki 5 mlrd. eurų (17,3 mlrd. litų), o įskaitant prognozuojamas palūkanas, infliaciją bei investicijų vertės pokyčius dėl valiutų kursų svyravimo – apie 6,8 mlrd. eurų (23,5 mln. litų).