Tyrimais nustatyta, kad aštuonios ES šalys, tarp jų – ir Lietuva, dėl korupcijos viešojo pirkimo konkursuose kasmet praranda iki 9 mlrd. litų, o labiausiai korumpuotas sektorius – švietimo. Lietuvoje "išgelbėti" kasmet pavyksta apie 0,8 mlrd. litų iš neskaidrių pirkimų.

Dingsta milijardai

ES paskelbus viešuosius pirkimus kritine ir prioritetine sritimi kovoje su korupcija, Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad dėl korupcijos ES kasmet praranda milijardus eurų. Tyrimas atliktas aštuoniose šalyse narėse (Prancūzijoje, Vengrijoje, Italijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Rumunijoje ir Ispanijoje), penkiuose skirtinguose ekonomikos sektoriuose, o jo esmė buvo geriau suprasti korupcijos viešojo pirkimo konkursuose mastą bei tipus ir įvertinti patiriamą žalą. Tyrime buvo naudojami duomenys iš 96 įrodytų ir įtariamų korupcijos atvejų.

Remiantis Europos viešojo pirkimo konkursų elektroninės sistemos duomenimis, 2010 m. 447 mlrd., arba 19 proc., visų viešojo sektoriaus lėšų buvo skirta sutartims, kurioms privaloma vykdyti viešuosius pirkimus.

Tyrimo duomenimis, penkiuose minėtų valstybių ekonomikos sektoriuose vien per 2010-uosius nuostoliai dėl korupcijos (tiek įrodytos, tiek įtariamos) viešojo pirkimo konkursuose siekė nuo 1,4 mlrd. eurų (4,8 mlrd. litų) iki 2,7 mlrd. eurų (9,3 mlrd. litų), arba nuo 2,9 iki 4,4 proc. visos sumos, kuri buvo išleista viešiesiems pirkimams.

Didžiausi praradimai – švietimo sektoriuje

Tyrimą kartu su bendrove "Ecorys" ir Utrechto universitetu atlikusios audito, mokesčių ir konsultacijų paslaugas teikiančios įmonės "PwC" atstovai padarė išvadą, kad didžiausi nuostoliai viešojo pirkimo konkursuose, vertinant prarandamą lėšų procentą nuo pradinės konkurso sumos, yra dėl korupcijos švietimo ir mokymo programose. Toliau rikiuojasi miesto plėtros ir komunalinių paslaugų objektų statybos, geležinkelių ir kelių infrastruktūros, vandens valymo ir atliekų tvarkymo, tyrimų ir plėtros projektai.

Tyrimas parodė, kad korupcijos rizika buvo didžiausia viešojo pirkimo konkursuose, susijusiuose su darbuotojų mokymu bei švietimu (23–28 proc.) ir nuotekų tvarkymo darbų projektuose (22–27 proc.).

Trys pagrindiniai nustatyti korupcijos tipai – tai konkurso imitavimas (slaptas ar išankstinis susitarimas tarp konkurso dalyvių, kad sutartį sudarys vienas iš dalyvių), nelegalus mokestis, liaudiškai vadinamas otkatu (kai valstybės tarnautojai prašo ar yra linkę paimti bet kokios rūšies kyšį) bei interesų konfliktai, kai viešojo pirkimo konkursus veikia valstybės tarnautojai, turintys interesų laiminčioje įmonėje.

Labiausiai korumpuoti – statybininkai

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) duomenimis, mūsų šalyje situacija kiek kitokia. VPT vadovas Žydrūnas Plytnikas tvirtina, kad korupcijos atvejai dažniausi ne švietimo, o statybų sektoriuje.
"Dėl švietimo ir mokymo nelabai matome, kad, pavyzdžiui, universitetai turėtų problemų. Pirmoje vietoje yra statybų sektorius – ten daug problemų ir dėl rangovų parinkimo, ir dėl konkurso sąlygų, kai pateikiami reikalavimai, tinkantys vienam rangovui. Įdomiausia, kad apsitariama iš anksto, o jei į konkursą ateina ne tas, dėl kurio buvo sutarta, bandoma tą dalyvį neteisėtai išmesti. Bendrovės, kurios turi kelias įmones savo vardu, net sustato visą eilę konkurso dalyvių, kur vienos įmonės tai dokumentų nepristato, kitos visai atsisako dalyvauti", – apie korupcinę praktiką viešojo pirkimo konkursuose kalbėjo Ž.Plytnikas.

Antroje vietoje pagal korupcijos riziką, anot VPT vadovo, yra atliekų sektorius, trečioje – kelių tiesimo: "Kai atlikome tyrimus, radome daug pažeidimų – ir dėl sąvartynų, ir dėl kitų įmonių. Trečia rizikos sritis, kurioje, tiesa, pastaruoju metu nenustatome didelių pažeidimų, yra kelių – dabar šiam sektoriui skiriama mažiau pinigų."

Laimėtoją žino iš anksto

Dažniausias korupcijos modelis, Ž.Plytniko teigimu, yra pirmasis, paminėtas tyrime, t. y. konkurso sąlygos jau būna parengtos konkrečiam tiekėjui, daugiausia pažeidimų nustatoma savivaldybių rengiamuose konkursuose.

Palyginti su kitomis valstybėmis, Lietuvoje skiriasi ir pats viešojo pirkimo konkursų priežiūros stilius. Esą užsienyje daugelis smulkių nusižengimų vertinami atlaidžiau, tačiau, pripažinus rimtesnius pažeidimus, įmonei iš esmės paskelbiamas bankroto nuosprendis.

"Pavyzdžiui, Danijoje ar Vokietijoje jei jau įmonė pripažįstama padariusi nusižengimą, ta įmonė beveik visiems laikams išbraukiama iš viešojo pirkimo konkursų dalyvių, tai įmonei išgyventi beveik nelieka šansų", – pripažino jis.

Ž.Plytnikas taip pat džiaugėsi dėl Prezidentės Dalios Grybauskaitės pakoreguotos Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijos, kai viešojo pirkimo konkursų priežiūrą, priešingai, nei ketino Seimas, bus leista vykdyti akyliau.

Išgelbėjo Prezidentė

"Prezidentės dėka daug atkovota, kad išliktų skaidrumas: pavyzdžiui, buvo noras, kad nereikėtų dėl sutarčių pasirašymo gauti VPT sutikimo. Jei to nebūtų, būtų niekas nesužinoję, tarkime, kad laimėtas 1 mln. vertės konkursas, o po trejų metų, pasirinkę, pavyzdžiui, brangesnes medžiagas, pasididintų iki 5 ar 10 mln. Žaidžiama ir su statybų terminų pratęsimu, kai kiti tiekėjai, jei būtų žinoję, kad galės darbus atlikti per ilgesnį laiką, būtų siūlę mažesnę kainą. Taip pat Seimas norėjo numatyti, kad į neskelbiamas derybas VPT nesikištų, kad nereikėtų mums teikti procedūros pagrindimo, o viską tvarkytų perkančioji organizacija. Dabar turės būti viskas – ir skelbti apie pirkimus, kiti apie jį turės žinoti, ir apie kainą. Tai labai gerai", – pripažino Ž.Plytnikas.

Anot jo, bendra pinigų suma viešojo pirkimo konkursuose, kurie yra sustabdomi ar jų rengėjai įpareigojami pasiūlymus nagrinėti iš naujo dėl įtarimų neskaidrumu, kasmet siekia apie 800 mln. litų.

Tiesioginė korupcijos viešojo pirkimo konkursuose žala (mlrd. litų)

Sektorius Žalos dydis Proc. nuo visų viešojo  pirkimo konkursų sektoriuje

Mokymai 88–297 4,7–15,9

Miesto plėtra ir komunalinės paslaugos 2864–3936 4,8–6,6

Tyrimai ir plėtra 342–787 1,7–3,9

Keliai ir geležinkeliai 168–2604 1,9–2,9

Vandenvala ir atliekos 93–131 1,8–2,5

8 valstybėse atlikto OLAF tyrimo duomenys