Informacinė visuomenė

Viliojantys 33 procentai nebyra iš dangaus

Kalbos apie galimybę pasinaudoti pajamų mokesčio lengvata įsigyjant kompiuterį sukėlė sumaištį informacinių technologijų rinkoje. Kompiuteriais ir jų dalimis prekiaujančios bendrovės suskubo pasinaudoti tuo kaip reklaminiu šūkiu: “Pirk kompiuterį ir susigrąžink 33 procentus vertės”. Dar vasaros pabaigoje Informacinės visuomenės plėtros komitetas patvirtino asmeninį kompiuterį sudarančių elementų sąrašą. Galimybė susigrąžinti iki trečdalio už kompiuterį sumokėtos kainos, jei ji neviršija 4000 litų, suviliojo ne vieną klientą. Tačiau specialistai tvirtina, kad žadamų lengvatų sąlygos dar nėra iki galo aiškios.

Smarkiai atsiliekame

Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį asmeninius kompiuterius turėjo dvidešimt penki procentai vartotojų. Internetu namuose naudojosi kas dešimtas Lietuvos gyventojais. Nors lietuvių, apsirūpinusių kompiuterine technika, per pastaruosius metus padaugėjo, tačiau vis dar smarkiai atsiliekame nuo kitų Europos Sąjungos šalių. Vakarų Europoje kompiuterius namie turi 40 - 50 procentų šeimų. Šiais metais surinkti Statistikos departamento duomenys rodo, kad vidutiniškai 89,7 proc. įmonių turėjo kompiuterius. Tiek pat jų naudojosi internetu. Palyginti su 2001 metais, per trejus metus kompiuterizacijos lygis Lietuvos įmonėse pakilo dešimčia procentų.

Apsirūpinimas informacinėmis technologijomis, t.y. kompiuteriais, mobiliaisiais telefonais, internetu, kaip rodo Statistikos departamento tyrimai, tiesiogiai priklauso nuo namų ūkio pajamų. Šių metų pradžioje atlikto tyrimo duomenimis, tarp šeimų, kurių pajamos neviršijo 400 litų per mėnesį, bent vieną mobilųjį telefoną turėjo 27,1 procento, asmeninį kompiuterį - 2,4 proc., interneto - nė vienas. Tarp namų ūkių, kurių mėnesinės pajamos buvo didesnės nei tūkstantis litų, kiek daugiau nei 90 procentų turėjo bent vieną mobilųjį telefoną, 45,5 proc. - asmeninį kompiuterį, interneto paslaugomis namie naudojosi - 18,7 proc.

Nauja pajamų mokesčių lengvata, taikoma įsigyjant kompiuterinę įrangą, tikimasi paskatinti lietuvius “kompiuterizuotis”.

Patvirtino sąrašą

Šių metų birželio 15 dieną buvo papildytas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnis. Papildomame punkte nurodoma, kad gyventojo patirtos išlaidos už vieną per trejus metus įsigytą asmeninio kompiuterio vienetą su programine įranga bei (arba) interneto prieigos įrengimą kartu su šiai prieigai reikalingos įrangos įsigijimo išlaidomis, neviršijančiomis 4000 litų, gali būti atimamos iš asmens apmokestinamųjų pajamų. Asmeninį kompiuterį sudarančių elementų sąrašas, patvirtintas tik po poros mėnesių, išsklaidė iki tol tvyrojusią nežinią, kokioms dalims bus taikoma lengvata. Pagal Informacinės visuomenės plėtros komiteto sudarytą sąrašą pajamų mokesčio lengvata bus skaičiuojama ne tik nuo pagrindinių kompiuterio elementų, bet ir nuo papildomų (spausdintuvo, skaitytuvo (skenerio), internetinės vaizdo kameros, garso kolonėlių, ausinių, mikrofono išorinių duomenų nuskaitymo ir įrašymo įrenginių). Sąrašo paskutinis punktas nurodo, kad asmeninis kompiuteris privalo turėti visus pagrindinius elementus bei vieną, kelis ar visus papildomus elementus.

Susigrąžinti iki trečdalio kompiuteriui išleistų lėšų, jei jis nekainuoja daugiau kaip 4000 litų, gali perkantys tiek stacionarius, tiek nešiojamuosius kompiuterius. Pajamų mokesčio lengvata bus taikoma kartą per trejus metus. Specialistų tvirtinimu, maždaug kas tiek metų daugelis gyventojų senus kompiuterius pakeičia naujais. Susigrąžinti lėšas už įsigytą kompiuterinę įrangą galės tie, kurie, pasibaigus metams, deklaruos savo pajamas.

Stabdys piratavimą

Kartu su kompiuterine įranga pirkėjai, norintys pasinaudoti pajamų mokesčių lengvata, privalo įsigyti ir operacinę sistemą (“Windows”, DOS, “MacOS”, “Linux” ar kt.). Taip tikimasi sumažinti piratavimą programine įranga. Neoficialiais duomenimis, apie pusę Lietuvos įmonių naudojasi nelegalia programine įranga, o namų ūkių - apie devyniasdešimt penkis procentus. “Man net keista, kad dar yra galvojančių, kad penki procentai lietuvių naudojasi legalia programine įranga. Manau, kad jų yra žymiai mažiau”, - “Tavo pinigams” sakė informacinių technologijų įmonės “Relkonta” vadovas Steponas Zonys.

Tik atsiradus įstatymo pataisai, pirkėjams bei pardavėjams nebuvo aišku, kokiai operacinei sistemai bus taikoma lengvata. Iki šiol, anot S. Zonio, daugelis pirkdavo kompiuterius be jokių programinių įrangų, taupydami pinigus jas įsigydavo turguje, pas draugus ar net parsisiųsdavo iš interneto. Tai lyg vieša paslaptis, nes apie tai visi žino, visi tuo naudojasi, tačiau visi tyli. Piratinę įrangą platinančius bei vartojančius asmenis pagauti ir nubausti praktiškai labai sudėtinga.

“Microsoft Windows” operacinė sistema - labiausiai paplitusi pasaulyje. Parduotuvėse namų versija kainuoja apie tris šimtus litų, o profesionali, skirta firmoms, - apie penkis šimtus litų. “Nėra ko slėpti - išprusimo lygis pakilo. Jei seniau reikėdavo meistro pagalbos, dabar įdiegti programas gali ir studentai”, - sakė specialistas. Juodojoje rinkoje ši operacinė sistema kainuoja nuo 20 iki 50 litų. Didelis kainų skirtumas tik populiarina nelegalias programas, o skirtumą tarp legalių ir nelegalių sunkiai pastebi ir ekspertai.

“Relkontos” darbuotojai taisydami sugedusius kompiuterius pastebėjo, kad vidutiniškai viename kompiuteryje yra programų kone už penkis tūkstančius JAV dolerių. Dažniausiai nė patys vartotojai neįsivaizduoja, kiek legaliai visa tai kainuoja. Kartais pats kompiuteris sudaro tik dešimt procentų visos programinės įrangos vertės. Pasak Stepono Zonio, programų, kuriomis naudojasi architektai ir dizaineriai, kainos gali siekti dešimtis tūkstančių litų.

“Manau, pagrindinė plintančio piratavimo priežastis - per mažos pajamos bei pačių lietuvių manymas, kad liks nenubausti”, - sakė S. Zonys.

Nemokama - mokama

Norėdamas susigrąžinti reklamuojamus 33 procentus bei taupydamas pinigus, vartotojas įsigyja atviro kodo operacinę sistemą “Linux”. Kadangi ši sistema yra nemokama, ji pastaruoju metu itin išpopuliarėjo. Pasak “Relkontos” vadovo, ši sistema tik teoriškai yra nemokama. Ją platinančios kompanijos apmokestino programos priedus, kurie vartotojui būtini. Tačiau dauguma tik “dėl vaizdo” įsigyja “Linux”, jau tą pačią dieną už simbolinę kainą “įsideda” kitą programą ir, žinoma, nelegaliai. “Visi įrašinės arba tik popieriuje parašys, kad “Linux” buvo pirktas. Patikrinti, ar taip buvo, praktiškai neįmanoma, nes jis yra nemokamas”, - “Tavo pinigams” sakė Steponas Zonys. Anot jo, “Linux” - graži mintis, tačiau kol kas tik fikcija. Daugelis pripratę prie “Windows” sunkiai ją perpranta.

Nesusipratimų kyla ir perkantiems nešiojamuosius kompiuterius - juos gamintojai parduoda jau su programine įranga. Tai yra sudėtinė kompiuterio dalis ir pirkėjui nurodyti, kiek atskirai ji kainuoja, labai sudėtinga. “Kiek ji kainuoja, yra firmų komercinė paslaptis, o Lietuvoje reikalaujama, kad atskirai būtų nurodyta”, - sakė “Relkontos” vadovas.

Laukia pokyčių

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo papildomą punktą specialistai vadina eksperimentu. Anot Stepono Zonio, užsienio šalių praktika rodo, kad tai ne visada pasitvirtina. “Aš esu įsitikinęs, kad mums dar reikės perrašyti visas sąskaitas faktūras. Tiesiog sėdim ir laukiam dar kokių naujovių. O jų tikrai bus”, - sakė jis. Specialistas pastebėjo, kad daugelis žmonių šventai tiki, kad susigrąžinti dalį išlaidų gali visi, kas tik pirks kompiuterį, kurio suma neviršys 4000 litų. Jie net neįsigilina, kaip grąžinamos sumos procentai yra skaičiuojami. “Dabar išėjo taip, kad visi nori gauti veltui pinigų, nukrentančių ir dangaus. Formuluotėse paskendo prasmė ir dabar yra tokia painiava, kad visi susipainioja”, - tvirtino S. Zonys. Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nurodyta, kad bendra atimamų išlaidų suma negali viršyti 25 procentus sumos, apskaičiuotos iš visų mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų.

Informacinių technologijų specialistai pastebi, kad žmonių, perkančių kompiuterinę įrangą, po truputį daugėja. Jie pastebi ir kitą teigiamą dalyką - išrašydami sąskaitas, jie gauna visus pirkėjo asmeninius duomenis. Pardavėjai, turėdami klientų duomenis, gali juos informuoti apie parduotuvėse vykstančias akcijas, nuolaidas ir panašiai skatinti jų lojalumą įmonei.

Asmuo, norintis susigrąžinti dalį kompiuterinės įrangos sumos, privalo pateikti šūsnį pirkimą patvirtinančių dokumentų. “Relkontos” vadovo nuomone, metams pasibaigus, ne visi ryšis klaidžioti koridoriais, kad susigrąžintų dalį pinigų. “Manau, kad tik pusė ryšis kovoti iki galo, o kiti sakys – pasiuskit, ir nebesigilins daugiau”, - sakė Steponas Zonys.

Mokesčių inspekcijos pozicija

Naująjį Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo punktą pakomentavo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė spaudai Zita Pukinienė.

- Kokius dokumentus turi pristatyti žmogus, norėdamas susigrąžinti 33 proc.?

- Dalį kompiuterio įsigijimo išlaidų nuolatinis Lietuvos gyventojas gali susigrąžinti tik pasibaigus mokestiniam laikotarpiui (kalendoriniams metams) ir pateikus metinę pajamų mokesčio deklaraciją. 2004 metų deklaracijos pateikimo terminas – 2005 metų gegužės 1 diena. Jokių kompiuterio įsigijimo dokumentų prie deklaracijos pridėti nereikia. Šiuos dokumentus pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas gyventojas turi saugoti pas save 10 metų.

- Jei žmogus pirko kompiuterį dar šiais metais, kada realiai jis gali atgauti pinigus?

- Jei deklaraciją gyventojas pateiks laiku, tai yra iki 2005 m. gegužės 1d., tai dalis sumokėto pajamų mokesčio jam bus sugrąžinta iki 2005 metų liepos 31 dienos.

- Kiek žmogus turi gauti atlyginimo, kad pretenduotų į 33 procentus?

- Sugrąžinama suma priklauso nuo gyventojo per metus gaunamų apmokestinamųjų pajamų. Skaičiuojant grąžinamų pajamų dalį pagal minėto Įstatymo nuostatas iš apmokestinamųjų pajamų leidžiama atimti ne daugiau kaip 25 proc. metinių apmokestinamųjų pajamų sumos. Tai padarius, toliau perskaičiuojama mokėtina pajamų mokesčio suma ir apskaičiuojama grąžintina iš biudžeto suma. Pavyzdžiui, jei gyventojo darbo sutartyje nustatytas mėnesinis atlyginimas yra 1000 Lt, tai jam gali būti grąžinama 703 Lt.

- O kaip su tais, kurie perka lizingu? Ar jiems reikia kokių papildomų dokumentų?

- Jeigu kompiuterio vienetas su programine įranga įsigyjamas išsimokėtinai (lizingu), tai iš gyventojo metinių apmokestinamųjų pajamų gali būti atimama per mokestinį laikotarpį (kalendorinius metus) lizingo davėjui faktiškai sumokėta kainos dalis (išskyrus palūkanas), tačiau visa atimama suma negali viršyti 4000 Lt. Ši nuostata taikoma nuolatiniam Lietuvos gyventojui, kurio vardu sudaryta sutartis, ir siejama su faktiniu įmokų sumokėjimu atitinkamu mokestiniu laikotarpiu, t.y. nuo 2004–01–01 iki 2006–12–31.

Sumokėtų išlaidų dalis, trejų metų laikotarpiu viršijanti 4000 Lt sumą, negali būti atimama iš gyventojo metinių apmokestinamųjų pajamų nei kitais, nei vėlesniais mokestiniais laikotarpiais.

- O jei kompiuterį nori įsigyti studentas, kuris yra pasiėmęs paskolą iš universiteto gyvenimo išlaidoms, ar jis gali susigrąžinti dalį kainos?

- Kad gyventojas galėtų pasinaudoti kompiuterio įsigijimo lengvata, jis turi turėti apmokestinamųjų pajamų, tai yra jis turi mokėti pajamų mokestį. Na, o studentas, jei jis nedirba arba dirba labai nedaug ir nuo gaunamo atlyginimo pajamų mokesčio nemoka, tuomet šia lengvata pasinaudoti negali. Šia lengvata negali pasinaudoti ir tie gyventojai, kurie dirba su verslo liudijimais, jūreiviai, pensininkai, nes jų gaunamos pajamos taip pat yra neapmokestinamos.

- Ar sąrašas, kuriame nurodyti kompiuterio elementai, jau yra galutinis?

- 2004 m. rugpjūčio 23 d. Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymu Nr. T-101 patvirtino asmeninio kompiuterio vienetą sudarančių elementų sąrašą. Šis