2015 metai daugeliui Klaipėdos uosto bendrovių buvo sunkūs, bet džiaugsmingi – netgi ir tiems kurių krova mažesnė pavyko ją kompensuoti.

Perspektyvos perkeliamos į ateitį

„Kai visame Baltijos jūros regione šiemet konteinerių krova daugiau nei vienu milijonų TEU mažesnė to negalėjo nepajusti ir Klaipėdos uostas“, - pastebėjo „Klaipėdos Smeltės“ generalinis direktorius Rimantas Juška.

Į šią bendrovę uoste buvo žvelgiama su bene didžiausiomis viltimis, nes ją valdo vienos didžiausių pasaulyje konteinerių gabentojos MSC grupės dukterinė kompanija „Terminal Investment Limited“.

„Mūsų bendrovei 2015 metai buvo konteinerių krovos technologijų, procesų ir efektyvumo gerinimo metai. Konteinerių krovos specialistai gali suvokti ką reikia vietoje planuotų 27 STS krano judesių per valandą pasiekti 31 judesį. Oficialiai įvedę naujus konteinerių krovos pajėgumus laukiame gerokai didesnių rezultatų 2016 metais“, - pastebėjo R.Juška.

Jis teigė, kad buvo susitikęs su MSC vienu iš savininkų Diegu Aponte, kuris pažadėjo, kad 2016 metais „Klaipėdos Smeltė“ pradės veikti kaip Baltijos jūros konteinerių skirstymo centras.

Anot R.Juškos, dėl „Klaipėdos Smeltės“ ateities vyksta derybos su Kinijos „China Merchants group“. Ką jos atneš ir kokia bus strategija R.Juška teigė nežinantis. Bet kuriuo atveju, anot R.Juškos, investavusi į „Klaipėdos Smeltės“ vystymą didžiules lėšas MSC sieks, kad jis būtų naudojamas efektyviai.

Dar viena 2015 metų „Klaipėdos Smeltės“ veikos naujovė tai, kad ji „Birių krovinių terminalui“ pardavė šaldytuvų terminalo dalį šalia 276 metrų ilgio krantinės ir pirso. Tai padiktavo dėl Rusijos sankcijų didžiulį nuosmukį Baltijos jūros šalių rinkoje patyrusi šaldytų produktų gabenimo veikla.

Kompensavo konteinerių nuosmukį

„Klaipėdos konteinerių terminalas“ 2015 metais neteko pagrindinės savo konteinerinės laivybos linijų. Įsteigus konsorciumą „2M“ (MSC ir „Maersk Line“) kompanija „Mersk Line“ savo linijas perkėlė į „Klaipėdos Smeltę“.

Tas žingsnis Klaipėdos uostui jokios naudos nedavė, nes naujų laivų neatsirado, tačiau „Klaipėdos konteinerių terminalo“ veiklą gerokai sumenkino.

„Bendra politinė situacija Baltijos jūros regione ir „Maersk Line“ netektis mums lėmė 17-18 proc. konteinerių krovos kritimą. Iš viso planuojame šiemet krauti apie 226 tūkst. TEU konteinerių“, - tikino „Klaipėdos konteinerių terminalas“ vadovas Vaidotas Šileika.

Jis tikino, kad dalį konteinerių kritimo pavyko kompensuoti įvairiais kitais kroviniais. Jų šioje kompanijoje krauta per 1 mln. tonų. Tai maždaug 5 proc. daugiau nei pernai.

2014 metais „Klaipėdos konteinerių terminalas“ buvo pasiekęs krovos rekordą. Bendra krova siekė per 4 mln. tonų. Šiemet bendra krova sieks apie 3,5 mln. tonų.

„Nors konteinerių smarkiai sumažėjo, džiaugiuosi, kad pavyko sumažinti mūsų kompanijos priklausymą vien nuo konteinerių krovos. Atsirado negabaritinių krovinių, vėjo jėgainių, metų pabaigoje pakrovėme laivus su baltarusių traktoriais ir mašinomis, kurie skirti Kubai“, - pastebėjo V.Šileika.

Kaip teigiamą 2015 metų momentą V.Šileika išskyrė ir dviejų naujų linijų atsiradimą. Balandį pradėjo veikti nauja linija „Baltic Sea X-PRESS 2“. Jos laivas „Hanni“ Klaipėdos uoste lankosi kartą per savaitę. Nuo liepos į Klaipėdos uostą plaukia Taivano kompanijos „Yang Ming“ linijos „Intra Europe Feeder Service II“ laivas“.

V.Šileikos nuomone, 2016 metai nebus paprasti, nes laukia dar didesni iššūkiai. Tačiau jis tiki, kad konteinerių krovos kritimo Baltijos jūros regione dugnas jau buvo pasiektas 2015 metais ir prasidės jų augimas.

Kol kas liks viena linija

„Centriniam Klaipėdos terminalui“ 2015-ieji išskirtiniai metai, tuo, kad Klaipėdoje pagaliau pradėjo veikti ilgai lauktas keleivių ir krovinių terminalas.

„Mūsų bendrovei 2045-ieji buvo labai geri metai. Esame veiklos kilimo stadijoje. Po ilgai trukusių statybų pagaliau prasidėjo realaus darbo metai. Terminale pradėjome aptarnauti keltų laivybos liniją, kuri jungia Klaipėdą ir Švedijos Karlshamno uostą“, - pastebėjo „Centrinio Klaipėdos terminalo“ vadovas Benediktas Petrauskas.

Jis išskyrė ir tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės ir Uosto direkcijos pastangomis sutvarkyta Minijos gatvės ir Baltijos prospekto sankryža, kuri atvėrė patogų tiesioginį įvažiavimą į Centrinį Klaipėdos terminalą.

„2016 metais toliau ruošimės priimti naujus laivus ir linijas. Jau 2015 metais terminale išbandėme įvairių laivų aptarnavimo įvairovę. Priėmėme ir kruizinius, ir karinius, ir kitų rūšių laivus. Tą veiklą tęsime ir 2016 metais“, - tikino B.Petrauskas.

Į klausimą, ar 2016 metais iš Jūrų perkėlos jau perims ir kitą Klaipėdos uosto keltų laivybos liniją tarp Klaipėdos ir Kylio, B.Petrauskas atsakė, kad dar ne. Ta linija į naująjį terminalą, jo teigimu, greičiausiai bus perkelta 2017 metais.

Laivų statyba ir remontas atsigauna

„Vakarų laivų gamyklos“ generalinis direktorius Arnoldas Šileika pastebėjo, kad atsigauna laivų remonto ir statybos veikla. Bendrovė 2015 metais sulaukė įdomių užsakymų.

Šalia tradicinių laivų blokų, antstatų ir kitų metalo konstrukcijų buvo statomos žuvų auginimo fermų baržos-šėryklos, laivuose pradėtos diegti sieros junginių išmetimą į atmosferą mažinantys įrenginiai „Skruberiai“.

Anot A.Šileikos, optimizmą skatina ir 2016 metams pasirašyti užsakymai. Laivų statybos rinkoje yra didžiulė konkurencija, todėl didelių permainų Jis 2016 metams neprognozavo, bet tiki, kad pavyks išlaikyti tai, kas buvo pasiekta 2015-aisiais.

Dėl geopolitinių procesų regione ir nepilnai sutvarkytos Malkų įlankos infrastruktūros 2015 metais sunkiau sekėsi vykdyti krovą. Tikimasi, kad galbūt ji pasitaisys 2016 metais.

Sieks išlaikyti krovinius

Šiemet itin sėkmingi metai „Malkų įlankos terminalui“. Bendrovė kraus beveik milijoną tonų krovinių. Krovos augimas palyginti su 2014 metais sieks net 30 procentų.

Šios bendrovės vadovas Julius Kiršis teigė, kad daugiau kaip pusę krovinių sudaro birūs kroviniai, pagrinde žemės ūkio produktai.

„Kraunant birius žemės ūkio produktus konkurencija Klaipėdos uoste yra didžiulė. Džiaugiuosi, kad pavyko surasti patikimus partnerius ir pasiekti mūsų kompanijos visų laikų krovos rekordą“, - svarstė J.Kiršis.

Tokio krovos šuolio kaip 2015 metais „Malkų įlankos terminalo“ bendrovė 2016-aisias neplanuoja. Bus siekiama išlaikyti šių metų krovą.

„Malkų įlankoje turime problemų. Negalime pilnai užkrauti „Panamax“ laivų. Kai kiti uoste kalba apie 17 metrų gylį, mes svajojame, kad Malkų įlankoje jis būtų 14 metrų“, - pastebėjo J.Kiršis.

Jis prognozavo, kad jei gylis malkų įlankoje nedidės „Malkų įlankos terminalo“ pasiekta beveik milijono tonų metinė krova ateityje gali pradėti mažėti. Į Klaipėdos uostą atplaukiantys laivai sparčiai didėja, todėl ir Malkų įlankos techninės sąlygos turi žengti koja kojon su gyvenimu.