- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas (VMI) Artūras Klerauskas sako, kad 445 įmonės išmokėjo beveik 18 mln. eurų dividendų, nors turi mokestinę nepriemoką, kurios suma yra 30,2 mln. eurų.
„Atitinkamai nustatėme, kad apie 80 įmonių, kurios yra sukaupusios daugiau kaip 220 mln. eurų mokestinę nepriemoką, tuo pačiu metu savo sąskaitose turi dideles pinigines lėšas – apie 100 mln. eurų“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė A. Klerauskas.
Jis pateikė pavyzdį, kai įmonė, vykdydama turto nuomos veiklą, naudojasi pagalba ir yra nesumokėjusi daugiau kaip 1,5 mln. eurų pelno mokesčio, tačiau piniginių lėšų likutis šių metų vasario mėnesį sąskaitose sudarė beveik 1,7 mln. eurų.
„Bendrovės akcininkams metų pabaigoje buvo sumokėta palūkanų už bendrovei suteiktas paskolas, kurių bendra suma siekia iki 3 mln. eurų. Vėlgi, naudojantis suteiktomis galimybėmis atidėti mokesčius, nuo spalio mėnesio bendrovė į biudžetą sumokėjo sumą, nesiekiančią tūkstančio eurų“, – sakė A. Klerauskas.
Kitas pavyzdys, kai įmonė, vykdydama farmacijos prekių didmeninę prekybą, kai veikla yra tęsiama, turi mokestinę nepriemoką, siekiančią pusę milijono eurų.
„Pardavimai yra sumažėję neženkliai. Metų pabaigos duomenimis, bendrovė dirbo pelningai ir gavo apie 400 tūkst. eurų pelno – 30 proc. daugiau nei 2019 metais. Metų pabaigoje bendrovė išmokėjo daugiau kaip 200 tūkst. eurų dividendų ir tuo pačiu metu prašo pagalbos iš valstybės“, – sakė A. Klerauskas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Akcinių bendrovių įstatyme nurodyta, jog bendrovė, per nustatytą terminą nesumokėjusi nustatytų mokesčių, negali mokėti dividendų.
„Įstatymas nurodo, kad akcininkas turi grąžinti įmonei dividendus, jeigu jie buvo išmokėti pažeidžiant šio įstatymo imperatyvias normas“, – sakė A. Klerauskas.
„Galima daryti išvadą, kad dividendų išmokėjimo faktas vertintinas kaip patvirtinimas, jog įmonės veikla yra stabili ir neturi finansinių sunkumų“, – pridūrė VMI viršininko pavaduotojas.
Visgi, jo teigimu, atsižvelgiant į situaciją, kurioje yra Lietuvos verslas, VMI sudarys galimybę įmonei pateikti paaiškinimus, papildomą informaciją, taip pat kokių veiksmų bus imamasi siekiant atstatyti finansinę bendrovių padėtį.
„Tik įvertinus visą informaciją, visas aplinkybes, priimsime sprendimus dėl mokesčių mokėtojų įtraukimo į pagalbos gavėjų sąrašus arba atitinkamai dėl jų išbraukimo iš esamų sąrašų“, – sakė A. Klerauskas.
Jis nurodė, kad per pandemijos laikotarpį mokesčių sumokėjimo atidėjimai pritaikyti daugiau nei 55 tūkst. mokesčių mokėtojų, tarp jų daugiau nei 26 tūkst. juridinių asmenų ir apie 29 tūkst. gyventojų
Per visą laikotarpį atidėtas daugiau kaip 752 mln. eurų mokesčių sumokėjimas į valstybės biudžetą.
„Tuo pačiu metu mokesčių mokėtojai galėjo kreiptis į VMI dėl mokestinių paskolų sutarčių sudarymo. Tokia galimybe jau pasinaudojo daugiau kaip 7 tūkst. mokesčių mokėtojų, iš jų – daugiau kaip 5 tūkst. juridiniai asmenys“, – sakė A. Klerauskas.
Jo teigimu, daugiausia mokesčių atidėta didmeninės ir mažmeninės prekybos, apdirbamosios gamybos, apgyvendinimo, maitinimo paslaugų, transporto ir saugojimo, statybos sektoriams.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti2
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis9
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės4
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?5
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose4
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...