Lietuvius, pasiryžusius ar dar tik planuojančius investuoti į vynuogynus, galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Vienas jų – Darius Katinas, vengrų restoranų "Csarda" savininkas. Verslininkas pavasarį į Lietuvą tikisi atvežti vyno, kuriam net suteikė savo pavardę.

Pirma derlius, paskui – pinigai

"Dar negaliu to pavadinti investicija, nes tai nėra tradicinis vynuogyno įsigijimas. Geras bičiulis vyndarys iš Vengrijos, pats turintis didelį vynuogyną, kartą papasakojo apie parduodamą nedidelį vynuogyną ir pasiūlė jį įsigyti man kaip besidominčiam vynais, Vengrija ir galvojančiam kada nors sukurti savo vyną. Su vynuogyno šeimininku sutarėme, kad mokėsiu dalimis ir tik tada, kai parduosiu pirmą vyną iš šio vynuogyno", – pasakojo pašnekovas beveik prieš metus susidomėjęs 0,6 ha ploto vynuogynu.
Įsigyti vynuogyną paskatino ne tik ambicijos sukurti vyną ir jį pavadinti savo vardu.

"Vynuogynas geroje vietoje, tinkamas dirvožemis ir klimatas, puikios vynuogių rūšys, iš kurių galima gaminti kokybišką vyną. Pamaniau, kodėl gi nepasidaryti vyno, kurio galėčiau pasiūlyti savo restoranuose. Kadangi turiu kur platinti vyną, tai sumažina ir rinkodaros sąnaudas", – nuosavo vynuogyno pranašumus vardijo D.Katinas.

Pasak jo, įdomu ir tai, kad vynuogynai liko paklausūs net ištikus pasaulinei finansų krizei. "Prekyba nekilnojamuoju turtu beveik visame pasaulyje sustojo ar aprimo, o vynuogynai ir toliau perkami bei parduodami. Jų kainos beveik nekito, o vyno pardavimas auga", – kalbėjo pašnekovas.

Kainos nesikandžioja

Toje Vengrijos dalyje, kur pašnekovas įsigijo vynuogyną, auginamos vynuogės raudonajam vynui gaminti. D.Katino vynuogyne daugiausia puikuojasi prancūziškos vynuogės: Cabernet Sauvignon ir Merlot.

"Vynuogynai, kuriuose auginamos ne vengriškos, o prancūziškos vynuogių rūšys, vertinami labiau, jie brangesni, nes iš šių vynuogių galima gaminti vadinamuosius vyno mišinius, cuve tipo vynus. Vidutiniškai šiuo metu hektaras derlių duodančio vynuogyno Vengrijoje kainuoja apie 150 tūkst. litų. Tačiau atsižvelgiant į vynuogyno būklę, vietovę ir auginamas vynuoges, kaina gali kilti iki 200 tūkst. litų ir daugiau", – dėstė D.Katinas.

Pirmasis vynas – jau gegužę

Pirmą derlių D.Katinas nuėmė šį rudenį, būsimasis vynas jau bręsta statinėse. Per metus iš gana nedidelio vynuogyno bus galima pagaminti apie 3 tūkst. butelių vyno. "Jau kitų metų gegužę tikiuosi pakviesti į pirmojo savo vardu pavadinto vyno degustaciją", – džiaugėsi verslininkas.

Būsimasis vynas vadinsis "Kondur" – šis žodis vengrų kalba reiškia "katinas". Etiketes bus patikėta kurti jaunam ir dar nežinomam Lietuvos dizaineriui. Vyną gaminti D.Katinui padeda vienas garsiausių Vengrijos vyndarių, kuriam priklausančiuose rūsiuose šiuo metu ir bręsta būsimasis "Kondur" vynas.

"Jei įsigyjant tektų iškart sumokėti už tokį vynuogyną, jis atsipirktų per trejus ketverius metus. Be to, pats vyno gaminti negaliu, Lietuvoje nėra specialistų, taigi jų reikia ieškoti ir samdyti vietoje. Kita bėda – Vengrijoje neleidžiama žemės parduoti užsieniečiams. Jau artimiausiais metais ketinama pakeisti tai draudžiantį įstatymą. Tuomet ir tapčiau visateisiu vynuogyno šeimininku. Jei įstatymas nebūtų pakeistas, vynuogyną tektų užrašyti Vengrijoje gyvenančiam bičiuliui", – apie sunkumus, kylančius norintiems įsigyti vynuogynų, pasakojo D.Katinas.

Pasak jo, paprasčiausias investavimo į vynuogyną modelis – įsigyti 10–20 ha vynuogyną ir jį išnuomoti vyno ūkiui, kuris ir rūpinsis šiuo turtu.