Finansų ministerija parengė finansinę drausmę įtvirtinanti konstitucinį įstatymą - jis yra būtinas po to, kai Lietuva pernai pasirašė Europos fiskalinės drausmės sutartį.

Finansų ministerijos teigimu, šiuo metu galiojantis Fiskalinės drausmės įstatymas užtikrina sutarties įgyvendinimą tik iš dalies. Dokumentų paketą po atostogų svarstys Vyriausybė, po to jam dar turės pritarti Seimas ir prezidentė.

"Konstitucinio įstatymo tikslas - mažinti struktūrinį išlaidų ir pajamų atotrūkį atsižvelgiant į ūkio ciklą", - teigiama ministerijos parengtame Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekte.

Be to, anot ministerijos, siekiant išvengti papildomų išlaidų, kurių reikėtų steigiant atskirą biudžeto priežiūros instituciją, nepriklausomos biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijos atiteks Valstybės kontrolei, kuri teiks išvadas dėl struktūrinių užduočių planavimo ir vykdymo.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė liepos pradžioje pareiškė, jog Lietuva vėluoja vykdyti savo įsipareigojimus dėl finansinės drausmės - Vyriausybė dar nepateikė būtino konstitucinio įstatymo.

Lietuva 2012 metų kovą pasirašė Europos fiskalinės drausmės sutartį, kuri įpareigojo Lietuvą neviršyti 0,5 proc. BVP deficito rodiklio, todėl šiuo metu Lietuva turi patikslinti savo fiskalinės drausmės įstatymą.

ES fiskalinis paktas buvo sukurtas, reaguojant į skolų krizę euro zonoje. Jį pasirašiusios 25 valstybės sutiko įsipareigoti siekti, kad biudžeto struktūrinis deficitas neviršytų 0,5 proc. BVP, jei nėra nepaprastų aplinkybių.

Sutartis, prie kurios neprisijungė britai ir čekai, taip pat numato sankcijas taisyklių nesilaikančioms šalims.