Atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimą Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) parengė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma kompensacijas išmokėti ir tuo atveju, jei dar negrąžintos augintojų gautos lengvatinės paskolos, suteiktos pagal Covid-19 ar Rusijos agresijos pasekmių likvidavimo finansines priemones.

Dabar iš verslo pasitraukiančios fermos negali gauti kompensacijų už veiklos nutraukimą ir statinių nugriovimą, įrenginių sunaikinimą bei atliekų sutvarkymą, jei jos yra negrąžinusios šių paskolų.

KT kovo viduryje pripažino, kad draudimas tokiu atveju gauti kompensaciją prieštarauja Konstitucijai. 

KT kartu paskelbė, kad praėjusios kadencijos parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Teismas nagrinėjo grupės parlamentarų prašymą įvertinti, ar 2023 metų rudenį priimtas įstatymas, draudžiantis nuo 2027-ųjų verstis kailinių žvėrelių auginimu, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintoms sąlygoms, kada ūkinė veikla gali būti ribojama.

Verslininkai, turintys uždaryti fermas, skundžiasi, kad išmokos jiems yra per mažos ir nepadengia patiriamų nuostolių: 2024 metais išmoka buvo trys eurai už gyvūną, 2025 metais – du eurai, o 2026 metais – vienas euras.

Pusšimtis žvėrelių augintojų sausį kreipėsi į teismą prašydami jiems priteisti 113 mln. eurų žalą.