„Biudžetas pasižymi tuo, kad skatins ekonomiką, daug išlaidų jame, daug skatinamųjų priemonių, tai 2026 m. turėsime ekonomikos pagyvėjimą“, – Vyriausybės posėdyje penktadienį sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Išlaidas nuo pradinio projekto Ministrų kabinetas didinta 101,3 mln. eurų, šias lėšas skirti pedagogams, mokslo ir studijų institucijų akademinių ir neakademinių darbuotojams, sporto treneriams.

Taip jų atlyginimai kitąmet augtų 8,4 proc. – „į rankas“ mokytojams didėtų 157 eurais, mokslo ir studijų institucijų akademiniams darbuotojams – 177 eurais, trenerių – 128 eurais.

Dar papildomai 11,2 mln. eurų numatyta statutinių pareigūnų atlyginimams – algos kitais metais smarkiau kiltų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD), Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT), Kalėjimų tarnybos, Probacijos tarnybos ir Muitinės departamento pareigūnams.

Seimui pritarus, jų atlyginimai 2026-aisiais vidutiniškai augtų 154 eurais „į rankas“ (7 proc.)

Pradiniame Vyriausybės projekte pareigūnų atlyginimams iš viso buvo numatyta 24,1 mln. eurų, vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ turėjo augti 110 eurų (5 proc.).

Švietimo darbuotojų darbo užmokesčiui buvo numatyta 148,8 mln. eurų, mokslo ir studijų institucijų akademiniams bei neakademiniams darbuotojams didinti 105 eurais „į rankas“ (5 proc.), mokytojams – 93 eurais (5 proc.), treneriams – 76 eurais (5 proc.).

Vyriausybės pakoreguotame projekte taip pat dar 3,8 mln. eurų skiriama Seimo kanceliarijai (atlyginimams, pirmininkavimo ES Tarybai pasirengimui ir TV programos „Seimo tiesiogiai“ transliavimui), 0,5 mln. eurų – Valstybės kontrolės (VK) darbuotojų atlyginimams kelti.

Seime jau priimtas valdančiųjų „aušriečių“ įstatymas, kuriuo nacionalinio transliuotojo LRT biudžetą nuspręsta įšaldyti trejiems metams – tokiu būdu papildomai biudžete atlaisvinama 8,5 mln. eurų, sutaupomų iš LRT skiriamos akcizų ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies.

Švietimo darbuotojų darbo užmokesčiui buvo numatyta 148,8 mln. eurų, mokslo ir studijų institucijų akademiniams bei neakademiniams darbuotojams didinti 105 eurais „į rankas“ (5 proc.), mokytojams – 93 eurais (5 proc.), treneriams – 76 eurais (5 proc.).

Atsilaisvinusios lėšos bus skiriamos kultūrai – nesiejant sektoriaus finansavimo augimo su pajamomis iš akcizų, 450 tūkst. eurų kitąmet numatyta skirti M. K. Čiurlionio parodai Japonijoje, Tokijuje ir Lietuvos metams Vokietijoje.

Likę apie 8 mln. eurų numatyti Kultūros ministerijos asignavimams, juos ministerija galės paskirstyti savo nuožiūra.

Vyriausybei parlamentas praėjusią savaitę pavedė apsispręsti iš viso dėl daugiau nei 1 mlrd. eurų pradiniame projekte nenumatytų išlaidų, tiesa, parlamentarai siūlė jas didinti ir kitose srityse – žemės ūkiui, kelių infrastruktūrai, tačiau šios lėšos Vyriausybės nenumatytos.

Biudžeto deficitas nesikeičia, skola auga nežymiai

Valdžios sektoriaus deficitas pakoreguotame projekte išlieka toks pats – 2,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau nevertinant karinės įrangos, ginklų ir atsargų įsigijimo statistinės išlaidų korekcijos didėja nuo 4,7 proc. BVP iki 5 proc. BVP.

Valdžios sektoriaus skola, lyginant su pirminiu 2026-2028 m. valstybės biudžeto projektu, auga nuo 45,1 proc. BVP iki 45,4 proc. BVP.

Pakoreguotame biudžeto projekte 2026 m. planuojama surinkti papildomai 22,7 mln. eurų pajamų iš akcizų įstatymo pakeitimų, kurie šiuo metu skinasi kelią Seime.

Pirminiame valstybės biudžeto projekte numatytos valstybės biudžeto pajamos kitais metais turėjo augti iki 17,3 mlrd. eurų, išlaidos – 23,5 mlrd. eurų (neįskaitant Europos Sąjungos lėšų).

Vyriausybė pritarė išlaidas biudžete, lyginant su pirminiu projektu, didinti 23,7 mln. eurų (įvertinus sumažėjusias skolos aptarnavimo išlaidas – 27,2 mln. eurų), be ES lėšų, o jas įskaitant – 91,5 mln. eurų (su sumažėjusiomis skolos aptarnavimo išlaidomis – 36,4 mln. eurų).

Tokiu būdu biudžeto pajamos kitąmet sieks 17,337 mlrd. eurų, išlaidos – 23,577 mlrd. eurų (be ES lėšų).

Lyginant su 2025-ųjų biudžetu, iš viso išlaidos kitąmet auga 4,3 mlrd. eurų.

Nesikeičia suplanuotas finansavimas gynybai, keliams

Kitąmet planuojama rekordiškai didinti gynybos finansavimą – Krašto apsaugos ministerijos (KAM) asignavimams projekte skirta 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) arba 4,79 mlrd. eurų.

Pensijas kitąmet planuojama didinti 12 proc. – vidutinė senatvės pensija augtų 80 eurų – nuo 670 iki 750 eurų, su būtinuoju stažu – 90 eurų, nuo 720 iki 810 eurų.

Didelis dalis lėšų numatyta pensijoms, gyventojų pajamoms ir socialinėms išmokoms didinti.

Minimali mėnesio alga (MMA) kitąmet augs 115 eurų arba 11,1 proc. – iki 1153 eurų „ant popieriaus“, tam biudžete numatyta 37,3 mln. eurų.

Pensijas kitąmet planuojama didinti 12 proc. – vidutinė senatvės pensija augtų 80 eurų – nuo 670 iki 750 eurų, su būtinuoju stažu – 90 eurų, nuo 720 iki 810 eurų.

Finansavimas keliams kitąmet numatytas 815,5 mln. eurų, iš šių lėšų Valstybės kelių fondą sudarys 178,8 mln eurų, Kelių priežiūros ir plėtros programą (KPPP) – 436,6 mln. eurų, ES finansinė parama sieks 200,1 mln. eurų.