„Siūlomas kompensavimo dydis nustatytas atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes“, – posėdyje sakė energetikos viceministrė Inga Žilienė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad įmonės taip pat turėtų pačios stengtis didinti energetinį efektyvumą.

„Turime pusę metų, kai Vyriausybė padaro veiksmus, (...) stabilizuoja kainą, nusimato tam tikrus saugiklius, bet per tą laiką reikia būtinai pasinaudoti ilgalaikėmis priemonėmis, tiek energetinio efektyvumo didinimo įmonėse, kad mažiau suvartotume, tiek, kas gali, savo elektros generavimo pajėgumų didinimo, tiek valstybė reikšmingai investuoja į energetikos inovacijas, įmonių transformaciją“, – posėdyje sakė A. Armonaitė.

„Reikia daryti namų darbus, kad vasarą ar dar kitą žiemą mūsų neužkluptų kokie netikėtumai“, – pridūrė ji.

Energetikos ministerijos teigimu, elektros kainos dalies subsidijos būtų skirtos apie 139,1 tūkst. nebuitinių vartotojų, kurių bendras metinis elektros suvartojimas yra apie 7,8 tūkst. gigavatvalandžių (GWh).

Kompensacijos bus mokamos tiesiogiai elektros tiekėjams. Vis dėlto jei elektros kaina rinkoje išsilaikytų tokia, kokia yra dabar, ar dar kristų, jų gali visai neprireikti. Dabar dviem ketvirčiams tam numatyta 446 mln. eurų. 

Pasak nutarimo, minimali 240 eurų už megavatvalandę (MWh, be PVM) riba, žemiau kurios nebus kompensuojama, bus taikoma nuo spalio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos, o nuo 2023 metų sausio 1-osios iki kovo 31 dienos – 280 eurų.

Kompensacija sieks 50 proc. elektros kainos, viršijusios minimalias ribas, ji bus mokama visiems nebuitiniams vartotojams, perkantiems elektrą iš nepriklausomų tiekėjų ar iš biržos, arba gaunantiems garantinio tiekimo paslaugą,

Kompensacija nebus mokama elektros perdavimo ir skirstomųjų tinklų operatorių saviems poreikiams įsigyjamai elektrai, tačiau jei ji tiekiama subabonentams lokaliuoju elektros tinklu, jo valdytojas gaus subsidiją.