Išsunkusi Sevilijos saulė
Praėjo 100 dienų nuo tik kartą per dešimtmetį vykstančios tarptautinės konferencijos dėl finansavimo vystymuisi (angl. 4th International Conference on Financing for Development, FfD4).
Birželį Sevilijoje vykusios konferencijos metu pleškino 45 °C karštis, ne visų delegatus gabenusių autobusų kondicionieriai atlaikė tokį ekstremalios Ispanijos saulės testą. „Mes visi tiesiog dusom, – neslepia susitikime dalyvavęs K. Kupšys. – Tai buvo labai įdomus kontekstas. Kai tokiu oru susirenka pasaulio lyderiai, įvairių organizacijų atstovai diskutuoti apie tai, kuria linkme reikia finansuoti skurdžiausias pasaulio šalis, kaip skirti daugiau pinigų arba jau skiriamą sumą protingiau panaudoti, nori ar nenori, bet kalba pereina prie klimato kaitos.“
„Faktas, kad pietų Ispanijoje tokiame karštyje delegatai bandė glaustis kuo labiau kondicionuojamuose kampeliuose, irgi parodo tam tikrą ironiją, nes visi buvome išstatyti klimato kaitos padarinių parodai. Galėjome pajusti, kas gresia. 45 °C yra sunkiai išgyvenama temperatūra, tai jau yra pavojinga riba, jei nesi nuo vaikystės prie to pripratęs ar mokytas, kaip išgyventi dykumoje. Pripažįstu, kad tokiame fone netgi buvo sunku mąstyti“, – atvirauja K. Kupšys.
Iš dalies tai buvo viena priežasčių, kodėl diskusijos Sevilijoje buvo ganėtinai formalios, Vartotojų aljanso viceprezidento vertinimu, netgi nuviliančios, nes tai nepriminė jaukios atmosferos, kai galima susitikti po posėdžių gatvės kavinėse ir giliau aptarti svarbiausius klausimus neformaliai. Daug pasaulio lyderių apskritai neatvyko į konferenciją, nebuvo ir JAV delegacijos, todėl FfD4 finalas buvo gana graudus, vertina K. Kupšys.
Ankstesni šio formato susitikimai vyko 2002 m. Monterėjuje, 2008 m. Dohoje ir 2015 m. Adis Abeboje. Taip retai vykstančios konferencijos kelia viltį, kad jų metu pavyks pasiekti didesnių proveržių. „Kartą per dešimtmetį susirinkus norisi tvaraus postūmio, o staiga jo nėra. Tai sukūrė bendrą atmosferą, kurioje daug kas liko nusivylę. Daug nevyriausybinių organizacijų (NVO) aktyvistų atvyko su mintimi, kad teks nusivilti, nes nėra nieko reikšmingo suderėta; kiti sakė, kad vis tiek turi dalyvauti, nes gali būti dar blogiau, jei šalys sumažins savo įsipareigojimus.“
Problemos mastas yra maždaug 4 trln. JAV dolerių per metus – tiek kasmet trūksta pasauliui, kad būtų galima pasiekti darnaus vystymosi tikslus. Didžiosios, turtingosios šalys nenori skirti pinigų, nes turi savų prioritetų, o skurdesnės ekonomikos šalys tiesiog neturi pinigų, nes, pavyzdžiui, jų nesurenka mokesčiais arba nesugeba apmokėti anksčiau sukauptų skolų. Yra keliasdešimt šalių, kurių valstybės skolos aptarnavimo kaštai didesni nei skiriama švietimui ar sveikatos apsaugai.
„Tai irgi parodo, kad visa ko esmė – mokesčių surenkamumas, nes jei to nėra, valstybė skursta, ji negali savo piliečiams pasiūlyti paslaugų, klesti korupcija. Ydingas ratas užsisuka ir jame labiausiai nukenčia tikrai ne turtingieji“, – sako K. Kupšys.
NVO šią problemą nuolat kelia į paviršių: skatina spręsti mokesčių slėpimo, jų nesurinkimo problemas.
Mechanizmas Ukrainai
100-dienio „po Sevilijos“ proga Vartotojų aljansas parengė rekomendacijų rinkinį, skirtą Baltijos šalių vystomojo bendradarbiavimo politikos formuotojams. Jo pagrindas – sąžiningos mokesčių sistemos ir teisingos paskolų architektūros stiprinimas.
Viena iš siūlomų iniciatyvų – Baltijos–Ukrainos mokesčių ir viešųjų finansų valdymo mechanizmas, kuris leistų perduoti Lietuvos, Latvijos ir Estijos patirtį Ukrainai. Pasak K. Kupšio, Ukraina vis sulaukia kaltinimų, kad svarbi jai skiriamų lėšų dalis išvogiama, todėl paramos Kyjivui skyrimas šalyse donorėse sulaukia mažesnio palaikymo.
„Vokiečiai pyksta, lenkai streikuoja, nes jų planus veikia diskursas, kad dalis pinigų tiesiog pavagiama. Tokiam dalykui taisyti labai pagelbėtų tarp Juodosios ir Baltijos jūrų įkurtas bendradarbiavimo mechanizmas, – įsitikinęs K. Kupšys. – Mūsų institucijos turi tam tikros patirties, jos žino, kaip sutvarkyti taisykles, kad korupcija neklestėtų, o būtų nuosekliai mažinama; kaip spręsti mokesčių vengimo ir mokesčių slėpimo problemas; kaip efektyviau mokesčius rinkti ir ypač – elektroninėmis priemonėmis. Baltijos šalys turi tokios patirties, ją galima perduoti Ukrainai, galbūt net ir Moldovai.“
Vienas iš konkrečių šios sferos Lietuvos gerosios praktikos pavyzdžių – visuomenės gebėjimas elektroniniu būdu deklaruoti pajamas. „Metinis pajamų Lietuvoje deklaravimas užima 5–10 minučių, tai ypač vertinama tarp jaunesnių gyventojų. Tokios praktikos yra lengvai suprantamos, perduodamos, bet jas turi kažkas atnešti. Britai, kitos Vakarų šalys mus mokė, kaip efektyviai tą padaryti, mes dabar galime mokyti kitus, – neabejoja K. Kupšys. – Be to, Lietuva ir kitos Baltijos šalys turi privalumą: esame atėję iš panašaus kultūrinio konteksto. Nėra taip, kad Ukrainą moko Norvegija, tarp kurių mentalinis atstumas yra ganėtinai didelis. Mūsų patarimai Ukrainai gali būti labiau suprantami, artimesni.“
Kad Lietuva būtų reikšminga Ukrainos ateities formuotoja, nebūtina būti milijardine donore.
Pasak Vartotojų aljanso viceprezidento, tokiuose procesuose galėtų dalyvauti Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansų ministerija, kitos institucijos ir įvairios NVO. „Tai gali tapti ilgalaike platforma, kur mes padėtume ukrainiečiams ne tiek pinigais, kiek neįkainojamomis žiniomis, specialistais. Visa tai vėliau šaliai gali sukurti neproporcingai didelį poveikį, – teigia K. Kupšys. – Galima 1 mlrd. eurų skirti ginklams, bet greičiausiai ilgalaikis poveikis bus, jei skirsi 10 mln. eurų patarimui. Kad Lietuva būtų reikšminga Ukrainos ateities formuotoja, nebūtina būti milijardine donore.“
Dėl asmeninio saugumo
Vystomojo bendradarbiavimo kontekste susiformavęs tradicinis supratimas, kad turtingos šalys padeda neturtingoms. Natūralu, kad šiuo požiūriu sulaukiama kritikos: kodėl turime finansuoti svetimų problemų sprendimus, jei turime savų? Yra nesutvarkytų kelių, skurstančių gyventojų, reikia tobulinti sveikatos apsaugos sistemą. Sudėtinga tokį tarptautinės paramos mechanizmą patraukliai pateikti rinkėjams.
Tačiau K. Kupšys bando paaiškinti, kodėl vystomasis bendradarbiavimas iš esmės yra svarbus ir kiekvienam lietuviui. „2012 m. buvo pateikta svarbi ataskaita, iš kurios daug kas cituoja vieną svarbų skaičių: 5,5 mlrd. JAV dolerių per dieną. Tiek iš globaliųjų Pietų kasdien „išsiurbiama“ globaliosios Šiaurės naudai. Kitaip tariant, mes tarsi neturime 4 trln. JAV dolerių, kurių reikia skirti darnaus vystymosi tikslams, žinome, kad skurdžiausia žmonijos dalis yra globaliuosiuose Pietuose, ir tuo pat metu globalieji Pietūs kasdien nuskursta 5,5 mlrd. JAV dolerių. Jie tai atiduoda per prekybą, resursus, darbą“, – aiškina jis.
„Šitame kontekste yra kaltės jausmo, o remiantis juo, jokios sėkmės istorijos nesukursi, – kartu pabrėžia K. Kupšys. – Kolonializmo aidas tebesigirdi, bet pasaulis bando jį peržengti. Žingsniai į priekį žengti, pripažįstama, kad kolonializmas buvo išsunkianti strategija, bet turime rasti sprendimų, kaip be gniuždančio kaltės jausmo padėti buvusioms kolonijinėms šalims pozityviu būdu, kad jos, būdamos orios pasaulio bendruomenės narės, galėtų kurti savo ateitį.“
Dabar tai yra problema. Kiekvienais metais stebime neišsenkantį ekonominių migrantų srautą iš Afrikos į Europą. Sunku būtų tai pavadinti politiniais pabėgėliais. „Ar mes norime, kad tai tęstųsi, ar mes norime ieškoti būdų, kaip tai stabdyti, kad žmonėms nereikėtų ieškoti geresnės ateities Europoje, kad jų šalys pačios galėtų užtikrinti kokybišką gyvenimą namuose? – retorinį klausimą kelia K. Kupšys. – Vienas skaičius tikrai pribloškia: manoma, kad 2050 m. Afrikos žemyne gyvens 2,5 mlrd. žmonių. Europoje gyventojų skaičius neauga, Europa sensta, todėl šiuo metu ES, turinti 0,5 mlrd. gyventojų, ateityje susidurs su tuo, kad didelis kaimynas – Afrikos žemynas – ieškos dingsčių migruoti. Nujaučiu, kad jų žvilgsniai kryps į Šiaurę.“
Lietuvą irgi gali užplūsti migrantai – prognozuojama, kad 2050 m. mūsų šalyje tipiška vasaros diena bus panaši į tai, kaip dabar atrodo vasaros dienos Sofijoje ar Atėnuose. Galime įsivaizduoti, kad Afrikos šalių gyventojai nebevengs Lietuvos kaip šaltesnio klimato šalies. „Todėl, mąstydami pragmatiškai, turime galvoti, kad parama turi būti teikiama, kad nesugriautume savo europinio gerbūvio užplūdus migrantų srautams, kurie galbūt bus skaičiuojami jau ne tūkstančiais, bet milijonais. Prisiminkime 2015-uosius, tada ES pasiekusių migrantų skaičiai jau buvo milijoniniai“, – primena vartotojų teisių gynėjas.
Kūrybingi donorai
Visas šis kontekstas kuria baimės atmosferą, kurios K. Kupšys norėtų išvengti. Jis atkreipia dėmesį, kad iš tiesų Lietuvai neblogai sekasi būti donore vystomojo bendradarbiavimo srityje dėl sąmoningumo, nuoširdumo ir gebėjimo suprasti kitų problemas.
„Mes galime tapti kūrybingais donorais. Tokios donorystės privalumas yra tas, kad mokomasi abiem kryptimis, – dėsto K. Kupšys. – Pavyzdžiui, turime technologijų, padedančių dykumoje surinkti drėgmę iš oro ir paversti į vandenį. Ar tai nėra galimybė dalyvauti Lietuvos mokslininkams, inovatoriams, verslininkams? Žiūrėčiau į tai kaip į bendradarbiavimą su globaliųjų Pietų ekonomika, kaip į patirties kaupimą. Vystomasis bendradarbiavimas yra vienas iš ekonomikos augimo variklių, kai ne duodama išmalda, kas yra blogiausia paramos forma, bet sukuriami mechanizmai, kurie skatina vietos verslumo dvasią.“
„Pavyzdžiui, kažkada vystomojo bendradarbiavimo formatu buvo vykdomas projektas, kurio tikslas – ant Sakartvelo mokyklos stogo pastatyti saulės jėgainę, kad ta mokykla turėtų pačių pasigamintos energijos ir naudotų mažiau iškastinio kuro. Lietuvos verslas pateikė reikiamą sprendimą ir pakeliui turbūt išmoko daug dalykų apie darbą kitoje rinkoje. Iš esmės, per paramos mechanizmą galima pasitikrinti tam tikrus verslo sprendimus. Tarkime, jeigu tavo kitas klientas yra Dubajuje, tu jau turi patirties su karštesnio klimato šalimi, jau galbūt gali siūlyti tam tinkamesnių sprendimų nei taikomi mūsų klimato šalyse“, – dar vieną iš vystomojo bendradarbiavimo pavyzdžių pateikia jis.
„Atsiranda sinergijų tarp šalių, kurias skiria tūkstančiai kilometrų, tiek įtraukiant verslą, tiek NVO. Tai gali sukurti papildomą vertę, kurios kitaip galbūt ir nesukursi, nes per tokius mainus, geranorišką dalijimąsi, kalbėjimąsi, technologinius išbandymus, savotiškus testavimo poligonus dažnai ateina naujos idėjos“, – pabrėžia K. Kupšys.
Parama turi būti teikiama, kad nesugriautume savo europinio gerbūvio užplūdus migrantų srautams, kurie galbūt bus skaičiuojami jau ne tūkstančiais, bet milijonais.
Peržengiant BVP
Vartotojų aljanso rekomendacijose Baltijos šalys taip pat kviečiamos prisijungti prie ES ir Jungtinių Tautų remiamos iniciatyvos „Peržengiant BVP“ (angl. Beyond GDP). Jos esmė – vertinti ne tik ekonomikos augimą, bet ir visuomenės gerovę, atsparumą, socialinį įtrauktumą ir demokratinės valdysenos kokybę.
Pasak K. Kupšio, platesnio socialinio ir ekonominio progreso matavimo sistema yra besiplečiančio naujų idėjų diskurso dalis, nors dar gana neaktyvi. „Visi labai lengvai pateikia skaičius, kiek augs BVP, bet šalia to pasakyti, kad gerės ir kiti rodikliai, dažnai yra suvokiama tarsi laiko gaišimas. Lyg BVP rodiklis turėtų apimti viską, bet jis neapima labai daug dalykų, – tvirtina jis. – Tiesiog jei tai neapskaityta, to tarsi nėra. O kiek daug darbo atliekama namuose? Kiek daug yra vaikų priežiūros, kuri nepatenka į BVP? Be jos visuomenė tiesiog neegzistuotų.“
Taip tarsi atsiranda atotrūkis tarp realaus gyvenimo, kas iš tikrųjų yra svarbu, ir ekonominių gėrybių, kurios patenka į BVP apibrėžtį. Gerovės rodikliai kažkada vis tiek turės būti pradėti matuoti ir į juos vis labiau turės atsižvelgti visi politikos lauko dalyviai, įsitikinęs K. Kupšys.
„Pagrindinis šitos iniciatyvos pažadas, kad mums reikia metrikų, kurios įvertina, kad ekonominė gerovė, materialinis gyvenimo pagrindas yra būtini, bet tuo pat metu visapusė gerovė yra sudėtingesnis dalykas, todėl ją ir reikia matuoti papildomais rodikliais. Jeigu jūs gyvenate užterštoje aplinkoje, kas yra jūsų pagrindinis gyvenimo rūpestis? Tikriausiai, kaip padaryti, kad atidarius langą čia pat nenusėstų juodos arba raudonos spalvos dulkės, kuriomis kvėpuojate jūs ar jūsų šeima“, – neabejoja jis.
Naujausi komentarai