Oficialioji statistika teigia, kad jaunimo nedarbas Lietuvoje mažėja beveik sparčiausiai ES. Jaunimo nedarbo vidurkis ES yra apie 23 proc., o štai Lietuvoje –  mažiau nei 21 proc. Tačiau jaunoji karta skundžiasi aukštojo mokslo nuvertėjimu ir įsidarbinimo problemomis.

Žino savo vertę

"Bet jūs neturite darbo patirties", – tokį atsakymą jau iš trijų darbdavių išgirdo Justina M. Ekonomikos ir vadybos magistrė kategoriškai atsisakė viešinti savo pavardę. "Aš dar tikiuosi susirasti darbą Lietuvoje", – priežastį įvardijo jauna mergina.

Taip, Justina neslėpė: menkas atlyginimas ir didelis darbo krūvis jos nevilioja. Ji neslėpė ir to, kad darbdaviams iškelia ir savo sąlygas, tačiau mergina tikina uoliai studijavusi, todėl žino savo vertę. "Vyresnė karta įpratusi būti nuolanki darbdaviui, o iš tikrųjų darbdavys turi būti dėkingas darbuotojui už skaičiuojamus pelnus", – savo santykių su darbdaviu filosofiją dėstė Justina M.

Vis dėlto mergina įsitikinusi, kad ne požiūris lėmė jos nedarbą, o patirties stoka. Dėl patirties jaunoji specialistė taip pat neieškojo žodžio kišenėje: "Darbdaviai reikalauja patirties, tačiau nė vienas nepriima jos įgyti. Štai jums ir uždaras nedarbo ratas", – aiškino jaunoji bedarbė.

Ragino netylėti

Tarptautinę darbo dieną, gegužės 1-ąją, Laisvės al. užplūdusių mimų – žmonių, veidus pridengusių baltomis kaukėmis, eitynės pražygiavo mušant būgnams. Ši profesinės sąjungos "Sandrauga" akcija skirta jaunimui, kuris nori gyventi ir dirbti Lietuvoje.

Profsąjungos atstovų teigimu, už jaunimo nedarbą skaudžiai moka Lietuvos valstybė. Jauni žmonės emigruoja, o sustabdyti juos gali tik patrauklios darbo vietos, solidus atlyginimas ir darbdavių supratimas, kad jaunas specialistas taps profesionaliu, tik reikia jam leisti dirbti.

Kodėl baltos mimų kaukės? Tai esą simbolis, kad jaunimo balso niekas negirdi ir nenori girdėti. Profsąjunga ragino jungtis jaunus žmones į organizacijas, garsiai, drąsiai kalbėti ir būti matomiems.

Priežastys – tos pačios

Kauno teritorinės darbo biržos duomenimis, iš mieste įregistruotų bedarbių jaunimas su aukštuoju išsilavinimu sudaro 14,5 proc. Pagal nedarbą Kaunas užima trečią vietą po Vilniaus ir Klaipėdos.

Darbo biržos specialistai vardijo nedarbą lemiančias priežastis: esą dalis jaunuolių pasirenka nepaklausią specialybę, dažnas, gyvenantis už miesto, neturi galimybės kasdien važinėti į darbą, nes iš jo kaimo viešasis transportas važiuoja tik kelis kartus per savaitę.

"Dar viena priežastis – jauno žmogaus savęs pervertinimas darbo rinkoje. Kai kurie jaunuoliai, neturėdami patirties, tikisi solidaus atlyginimo, o lyg ir normalu, kad vos pradėjęs karjerą galėtų tenkintis ir pradedančiojo atlygiu", – dėstė Kauno teritorinės darbo biržos specialistė Inga Balnanosienė. Paminėtos nedarbo priežastys nesikeičia jau keletą metų.

Reikalavo mokėti skraidyti

Štai vieno komentatoriaus internete pastebėjimai: "Neturėjau ką veikti ir internete perskaičiau 63 pasiūlymus dėl darbo pardavimo vadybininkams Kaune ir Kauno rajone. 98,9 proc. skelbimų siūlomas atlyginimas 800–2000 litų, neatskaičiavus mokesčių, beje, 2000 litų siūlo tik keli darbdaviai. Tačiau reikalavimai šiai algai gauti: aukštasis išsilavinimas, vairuotojo teisės, vairavimo stažas ir nuosavas automobilis, darbo patirtis, anglų, rusų, kitur dar ir lenkų kalbų mokėjimas žodžiu bei raštu ir pan. Bet vienas skelbimas mane pribloškė – vienas darbdavio reikalavimų buvo mokėti skraidyti. Gerai, kad dar kosmonautų neieško, nes pardavimus tektų Mėnulyje organizuoti."

Aukštąjį mokslą baigę jauni žmonės akcentuoja nerealius darbdavių reikalavimus ir neadekvačiai menką atlygį. Darbo biržos duomenimis, paklausiausios specialybės išlieka įvairių sričių vadybininkai, administratoriai, finansų specialistai, transporto vadybininkai, bendrosios praktikos slaugytojai, inžinerinių mokslų specialistai, statybos darbų vadovai, informacinių technologijų (IT) specialistai.

Ieško lobių universitetuose

Visai kitą prioritetinių specialybių seką aiškino bendrovės "Personalo sprendimai" atstovai. Jos duomenimis, paklausiausi yra techninį inžinerinį išsilavinimą turintys ir IT specialistai.
"Vadybininkų ir dar be patirties reikia mažiausiai. Žinoma, mes dirbame su konkrečiomis įmonėmis, gal dėl to pas mus tai mažiau paklausi profesija", – pastebėjo "Personalo sprendimų" personalo projektų vadovė Rūta Kunigonienė.

R.Kunigonienė atkreipė dėmesį ir į darbdavių požiūrio permainas. Jau esama tokių, kurie specialistų įmonei ieško tarp trečio kurso studentų. Investuoja į jų mokslus ir tariasi, kad baigę studijas ateitų dirbti būtent pas juos.

Specialistė tvirtino, kad kita dalis naujoviškai mąstančių darbdavių ieško patirties neturinčių specialistų, moka jiems mažesnį atlyginimą nei patyrusiems specialistams, bet investuoja į tolesnius jauno žmogaus mokslus ir kvalifikacijos kėlimą. Taip ugdydamas savo bendrovei ištikimą darbuotoją darbdavys aiškiai nusako jo karjeros perspektyvas. "Tai tik pirmieji daigai, tačiau tokių darbdavių jau randasi", – užtikrino R.Kunigonienė.

Pasitikintys savimi

"Turiu magistro diplomą ir noriu uždirbti ne mažiau kaip 4 tūkst. litų", – tokius jaunosios kartos pareiškimus patvirtino girdėjusi ir R.Kunigonienė. Neretai ką tik iškepti specialistai nori tokio atlygio, koks rinkoje siūlomas patirties turinčiam specialistui.

"Tai vadinamoji Y karta. Jie ieško projektinių darbų. Padirba vienoje įmonėje, padaro sutartą projektą, ir eina į kitą įmonę, ieško savęs tokiu eksperimentiniu keliu ir per daug nesuka galvos", – žino Personalo projektų vadovė.

Y karta – iš užsienio atėjęs apibūdinimas. Y kartos atstovai charakterizuojami kaip itin pasitikintys savimi. Palyginti su vyresniąja karta, jie labiau vertina mažiau disciplinuotą darbą – lankstesnį darbo ir atostogų grafiką, galimybę pačiam planuoti savo laiką. Uždirbami pinigai šios kartos atstovams yra priemonė gerinti jų gyvenimo kokybę.

Kitas ryškus Y kartos bruožas – technologinis išprusimas. Jų mąstymas kitoks – lankstesnis, imlesnis. Šios kartos atstovai mano, kad nusipelno didelės algos ir prestižinių pareigų, tačiau toli gražu dėl to nesirengia persidirbti ir įdėti daug pastangų. "Tokių jaunuolių daugėja, vyresnės kartos darbdaviai turi tai suprasti ir lanksčiau žiūrėti į jų gyvenimo nuostatas. Tai nei blogai, nei gerai. Tiesiog taip yra", – konstatavo R.Kunigonienė.