- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad pandemijos metu didėjantys indėliai bankuose investuoti į akcijas ar investicinius fondus šalies gyventojų nepastūmėjo. Jis pažymi, kad investicijų šuolis į nekilnojamą turtą (NT) atskleidžia gana žemą šalies gyventojų finansinį raštingumą.
„Lietuviai (pandemijos metu – ELTA) sutaupė iš tiesų labai daug: indėlių augimas siekia 3 mlrd. eurų per metus, (...) ir tai yra sparčiausias augimas visoje euro zonoje (...). Euro zonos vidurkis buvo 8 proc., mes turime virš 20 proc. augimą. (...) Kalbant apie investicijas į akcijas ir fondus, deja, tokių didelio proveržio nebuvo. Galbūt buvo šiek tiek išsigąsta pirminės krizės, buvo net nemažai gyventojų, kurie atitraukė investicijas, ir vienintelis segmentas, kuris tikrai pajuto pinigų srautą, tai nekilnojamasis turtas (NT)“, – „Žinių radijui“ sakė jis.
Anot Ž. Maurico, investuoti į NT lietuvius skatina dažnai pernelyg žemas finansinis raštingumas.
„Prieš gerus trejus metus buvau atlikęs mokslinį tyrimą ir bandžiau išsiaiškinti, kodėl būtent lietuviai teikia preferencijas vienoms ar kitoms investicijoms. Viena iš priežasčių visgi yra pakankamai žemas finansinis raštingumas. Žmonės nelabai turi informacijos apie kitas investavimo alternatyvas, o NT yra tradicinė investicija, ir dėl to žmonės, kurių finansinis raštingumas yra mažesnis, linkę yra didesnę dalį savo finansinių investicijų skirti NT. Tuo tarpu didžiausio finansinio raštingumo asmenys išskaido savo investicijas“, – teigė jis.
Ž. Mauricas pažymėjo, kad taip vis dar gajus mitas apie nekrentančias NT kainas.
„Kita investavimo į NT priežastis yra pakankamai plačiai paplitęs mitas, kad NT kainos negali kristi, o jei ir krenta tai kritimas būna tik trumpalaikis, jos gali tik kilti. Dėl to NT rinka yra traktuojama kaip pakankamai saugi sritis iš investicinės rizikos perspektyvos“, – pastebėjo jis.
Itin didelę įtaką NT rinkos kainoms daro susiformavę kainų lūkesčiai bei demografiniai pokyčiai visuomenėje, teigė ekonomistas
„Lūkesčiai yra pagrindinis veiksnys, lemiantis NT kainų kilimą ar kritimą. Jeigu yra lūkestis, kad kainos kils toliau, tai jos dažniausiai ir kyla. Labai svarbūs yra ir demografiniai pokyčiai. Jei didėja gyventojų skaičius miestuose ypatingai kyla ir NT kainos“, – sakė jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą3
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus32
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų1
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...