„Nežinau, kuo remiantis analitikas taip teigia, bet turtingiausi Lietuvos žmonės, jeigu ir gyvena daugiabučiuose, tai paprastai taupiuose naujos statybos ar renovuotuose, kur šildymo sąskaitos mažos ir atitinkamai PVM lengvata sudaro nereikšmingą dalį. Jei investuotojas savo turimus butus nuomoja, tai komunalines paslaugas, taip pat ir šildymo, apmoka tiesiogiai nuomininkai, tai yra žmonės, kurie negali įsigyti nuosavo būsto. Tad PVM lengvata palengvina jų, o ne turto savininkų gyvenimą ir padeda taupyti“, – teigė V. Lukoševičius.

Anot jo, didžiausios šildymo sąskaitos būna ten, kur daugiausiai suvartojama šilumos – prasčiausios būklės bendrabučio tipo pastatuose, kurie nežinia, ar bus renovuoti.

„Galima vėl branginti šildymą, bet renovacija nuo to mažai paspartės. Patirtis rodo, kad renovacija Lietuvoje ryškiai paspartėjo, kai į jos organizavimą aktyviau įsijungė valstybė ir savivaldybės. Taigi, energijos taupymą aktyvina veiksminga ir kokybiška renovacijos organizacija, bet ne aukštos šilumos kainos – tuo buvo progos įsitikinti praktiškai. Valstybė taip pat turi prisiimti atsakomybę už daugiabučių prastą administravimą“, – sakė V. Lukoševičius.

Jis taip pat pridūrė, kad sumažintas PVM tarifas reiškia ir mažesnes kompensacijas socialiai remtiniems gyventojams, kas padeda taupyti viešąsias lėšas.

„Didelė dalis pensininkų, jaunos šeimos su mažais vaikais į kompensacijas negali pretenduoti, nepasiturintiems gyventojams kompensuojama tik būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos pajamų ir valstybės remiamų pajamų šeimai dydžio.

Žiemos mėnesiais tokioje situacijoje atsiduria ne vienas namų ūkis. Svarbu suprasti ir tai, kad sumažintas PVM reiškia, kad ir kompensacijų socialiai remtiniems gyventojams atitinkamai mažiau išmokėti reikia“, – teigė LŠTA prezidentas.

Ž. Mauricas tuo tarpu tikina, kad daugiausia naudos iš PVM lengvatos šildymui gauna pasiturintys šalies gyventojai.

„Juk kuo daugiau turi nekilnojamojo turto, tuo daugiau suvartoji šilumos ir, atitinkamai, gauni daugiau lengvatos. Tad ši lengvata yra naudingiausia daugiausiai nekilnojamojo turto turintiems, arba, kitaip tariant, – turtingiausiems šalies žmonėms.

Be to, patys skurdžiausi gyventojai PVM lengvatos išvis negauna – ne todėl, kad jie neturi jokio nekilnojamojo turto, bet dėl to, kad jie, deja, dažnai apskritai neišgali susimokėti už šildymo paslaugas, todėl negali šia lengvata pasinaudoti. 2019 metais 94 tūkstančiai nepasiturinčių šalies gyventojų naudojosi būsto šildymo išlaidų kompensacijomis“, – feisbuke teigė ekonomistas.

Anot jo, lengvata taip pat neskatina gyventojų taupiai vartoti šilumos energijos, nes „kuo daugiau suvartoji šilumos, tuo daugiau gauni lengvatos“.

„Sutaupytas lėšas būtų tikslinga skirti darbo užmokesčio, pensijų bei kitų išmokų (pvz., vaiko pinigų) didinimui. Šios lengvatos atsisakymas taip pat mažintų šešėlį ir didintų socialinį teisingumą, nes didesnes sąskaitas už šildymą gautų ir neapskaitytas pajamas gaunantys asmenys (išvengti PVM mokesčio mokėjimo, apmokant šildymo sąskaitas, yra praktiškai neįmanoma)“, – pridūrė Ž. Mauricas.