Agroverslui kelia nuostabą, kad, nors norinčiųjų studijuoti su žemės ūkiu susijusias studijų programas netrūksta ir universitetai visiškai pasirengę juos priimti, o verslas – skatinti finansiškai, valdžios institucijos nemato nerimą keliančių ženklų.

Specialistus žemės ūkiui rengia VDU ŽŪA ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija. O specialistų trūkumas – visos šalies bėda, nes žemės ūkio ir miškų sektoriams priskirti labai rimti uždaviniai, įgyvendinant Europos žaliąjį kursą, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 metų tikslus, taip pat dabartinės mūsų Vyriausybės programą. Būtina įvertinti ir tai, kad Lietuvos eksporto struktūroje žemės ūkio ir maisto pramonės produkcijos „tandemas" šiandien sudaro net 21 proc. ir nuolat didėja. Tai vyksta netgi krizių ir pandemijos metu.

VDU atstovo Martyno Gedvilos pranešime pabrėžiama, kad žemės ūkyje atotrūkis tarp poreikio ir parengiamų specialistų skaičiaus dabar Lietuvoje pats didžiausias, palyginus su kitomis sritimis. Pagal tarptautinę metodiką atliktas išsamus žemės ūkio ir kaimo plėtros specialistų perspektyvinio poreikio tyrimas atskleidžia, kad artimiausiu laiku Lietuvai kasmet reikės 154 naujų agronomų (pernai į Agronomijos studijų programą priimti 49 pirmakursiai), į Gyvūnų mokslo programą pateko 9 (reikėtų 57), studijuoti žemės ūkio mechanikos inžinerijos įstojo 16 (reikėtų 166), žemėtvarkos – 3 (reikėtų 45), hidrotechnikos – 1 (reikėtų 39), miškininkystės – 13 (reikėtų 80).

Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos (LMĮA) pirmininkas dr. Kazys Sivickis pripažįsta, kad situacija tokia įtempta, jog jau dabar dėl kiekvieno VDU ŽŪA absolvento inžinieriaus hidrotechniko varžosi dešimties įmonių vadovai. „Vien valstybės sektoriuje mūsų darbų apimtys siekia 1 mlrd. eurų. Tačiau kas rengs projektus ir juos įgyvendins?“ – retoriškai klausia LMĮA vadovas.

Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas dr. Vidmantas Verbyla atkreipia dėmesį, kad 18-osios Vyriausybės programa miškininkams kelia ypač ambicingus siekius, – prie Lietuvos žaliojo kurso, kaip sėkmės rodiklis laikotarpiu iki 2024 m. yra nurodytas 35 proc. šalies miškingumas (vietoje dabar esančio 33,7 proc.).

„Programoje numatyta plėtoti bioekonomiką. Pastaroji labai glaudžiai susijusi su miškininkyste, todėl bus reikalingi kvalifikuoti miškininkai, dirbantys tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuose. Ir jau artimiausiais metais pajusime jų stygių. Nepertvarkius priėmimo į aukštąsias mokyklas sistemos, tų specialistų paprasčiausiai nebus“, – prognozuoja V. Verbyla.

Jis neabejoja, kad studentų mažėjimo priežastis lemia ne tik demografinė šalies situacija, bet ir dėl švietimo sistemos reformų atsiradusi atskirtis tarp miesto ir kaimo vaikų. „Ne visose kaimiškose vietovėse moksleiviai gali tinkamai pasirengti biologijos, matematikos, kitų dalykų valstybiniams egzaminams, ne visi turi finansinių galimybių samdyti korepetitorius, arba jų paprasčiausiai ten nėra. Dėl to regionų moksleiviai ir nepajėgia įveikti nustatytos minimalaus stojamojo konkursinio balo kartelės“, – neabejoja Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas.

Lietuvos ūkininkų sąjungai, Lietuvos žemės ūkio bendrovių, Grūdų augintojų asociacijoms bei grupei kitų agroverslo organizacijų atstovaujantis Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis sako, kad, prisiimdami investavimo į žemės ūkio sektorių riziką, žmonės supranta, koks svarbus vaidmuo šios srities specialistams tenka. J. Vilionio nuomone, kritiškos specialistų rengimo situacijos priežastis – netikusi švietimo politika, pastarąjį dešimtmetį priėmimas į aukštąsias mokyklas vyko ignoruojant žemės ūkio poreikius ir regionų jaunuolių motyvaciją siekti su veikla žemės ūkyje susijusio išsilavinimo.

„Atkreipčiau dėmesį, kad statistiniai įsidarbinimo rodikliai visiškai neatitinka realybės, nes ūkininkai priskiriami ne vadovų, ne specialistų, o kvalifikuotų žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės darbuotojų grupei, kurios atstovams pakanka baigti profesinio mokymo programas. Tai labai žeidžia ūkininkus, kurie, vadovaudamiesi naujausiomis mokslo žiniomis, strategiškai ir inovatyviai plėtoja savo ūkius“, – teigia J. Vilionis.

Lietuvos agronomų sąjungos pirmininkas, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vadovas dr. Edvardas Makelis teigia nuoširdžiai besistebintis tuo, kad kažkas gali nesuprasti, jog, norėdami išlikti modernia, save gerbiančia, savarankiška savitos nacionalinės kultūros ir savimonės Europos ir pasaulio valstybe, privalome užtikrinti modernų savo agrosektoriaus sektoriaus vystymąsi bei konkurencingumą globalioje rinkoje.

„Šiuos uždavinius pajėgūs įgyvendinti tik aukščiausios kvalifikacijos specialistai. Tai beveik prieš šimtmetį puikiai suprato Nepriklausomybės Akto signatarai ir Lietuvos šviesuomenė, sunkiausiais šaliai nepriteklių ir išorinės grėsmės laikais radę politinės valios ir išteklių įsteigti Lietuvos žemės ūkio akademiją, kaip būsimo modernaus, šviesaus ir išvystyto kaimo garantą. Žemės ūkis ir su juo susijusi pramonė savo ruožtu ne kartą įrodė, kad yra verti tokio pasitikėjimo – ir paskutinės ekonominės krizės metu jie vieninteliai užtikrino Lietuvai teigiamą prekybinį saldo ir buvo pagrindinis ekonominio progreso variklis“, – sako E. Makelis, atkreipdamas dėmesį, kad maisto poreikis pasaulyje 2050 m. bus beveik dvigubai didesnis nei dabar. O klimato kaita, riboti dirbamosios žemės ir vandens ištekliai, siekis našiai ir išteklius tausojamai gaminti konkurencingą aukštos pridėtinės vertės žemės ūkio produkciją skatins naujų augalų ir gyvūnų veislių kūrimą, precizinių technologijų, inovatyvių trąšų, kitų priemonių naudojimą.

Pranešime pažymima, kad reaguoti į kritinę situaciją, rengiant žemės ūkio specialistus, valdžią ragina ne tik agroverslas, bet ir Lietuvos mokslų akademija. Visos pagrindinės žemės ūkio verslui atstovaujančios organizacijos kreipėsi į Lietuvos valdžios institucijas ir tikisi sulaukti sprendimo, kuris leistų užtikrinti pakankamą aukštos kvalifikacijos specialistų rengimą.