Atliktoje analizėje teigiama, kad įgyvendinant projektą ypač smarkiai išaugo numatytos sąnaudos, taip pat abejojama, ar „Rail Baltica“ bus ekonomiškai tvarus projektas.

Vis dėlto Europos auditoriai sustabdyti projekto nesiūlo.

„Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės geležinkelio linija. Projekto statybų numatoma vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų.

Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

Lietuvoje europinės vėžės geležinkelio trasa eis nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno, kur krovininiai traukiniai vyks maršrutu Jiesia-Rokai-Palemonas (Kauno geležinkelio aplinkkelis), o keleiviniai – Jiesia-Kauno stotis-Palemonas.

Krovininiai traukiniai į Latviją vyks maršrutu Panevėžys-Salaspils-Parnu, o keleivinių traukinių maršrutas iš Panevėžio drieksis per Rygos oro uostą ir Rygos geležinkelio stotį. „Rail Baltica“ projektas taip pat numato atskirą geležinkelio liniją Kaunas-Vilnius.

J. Narkevičius apie EAR ataskaitą dėl „Rail Baltica“: problemos įvardytos labai taikliai

EAR paskelbus, kad europinės vėžės „Rail Baltica” projekto įgyvendinimas vėluos, susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius sako, kad problemos įvardytos taikliai, ir tikisi, kad į ilgalaikio finansavimo klausimą bus atsižvelgta derantis dėl Europos Sąjungos finansinės paramos 2021-2027 metais.

„Šiuo metu dar skaitome ir vertiname ataskaitą, todėl nenorėčiau detaliai komentuoti jos turinio. Vis dėlto matome, kad auditoriams kilo klausimų dėl ekonominio atsiperkamumo, biudžeto didėjimo kontrolės ir ilgalaikio finansavimo užtikrinimo. Manau, kad Audito rūmai labai taikliai įvardijo pagrindinių problemų esmę, ir tikiuosi, kad į ilgalaikio finansavimo klausimą bus atsižvelgta derybose dėl ES finansinės paramos 2021-2027 metais, siekiant užtikrinti finansinę ES paramą „Rail Baltica“ projektui užbaigti“, – Eltai atsiųstame komentare teigia J. Narkevičius.

Jis tikino, kad Lietuva yra pasirengusi įgyvendinti projektą iki 2026 metų. Ministro teigimu, šiam tikslui pasiekti Lietuvoje nereikia atlikti jokių esminių projekto valdymo reformų.

„Kad būtų pasiektas užsibrėžtas tikslas, dar šiemet atrinksime statybų rangovą nuo Kauno iki Latvijos sienos, o pačias statybas pradėsime 2021 metais. Minėtiems darbams atlikti esame pateikę 328 mln. eurų dydžio paraišką papildomam finansavimui“, – nurodė susisiekimo ministras.