Pervedei, ir taškas

„Aš bankui aiškinu, dar nesu matęs gyvenime, kad įmanoma taip lengvai pavogti pinigus iš įmonės kasos ir taip lengvai juos išplauti – be jokių ofšorų, nekuriant jokių pinigų plovimo schemų, be niekur nieko. Kosmosas. Niekas netiki, kai pasakoju“, – istoriją pradeda įmonės „Ažuona“ atstovas.

Situacija tokia: „Ažuona“ maždaug penkiolika metų dirba su viena Kinijos bendrove. Per tiek metų įmonių atstovai lankėsi vieni pas kitus, tad turėjo progos ir gyvai susipažinti. Per kovido pandemiją bendradarbiaujama buvo kiek mažiau. Įmonė užsiima baldų gamyba. Anksčiau „Ažuona“ iš kinų pirkdavo apie dešimt konteinerių prekių, pandemijos laikotarpiu jų sumažėjo iki trijų.

Kol SEB banko nuotolinių konsultacijų vadybininkai rašinėjo mandagius apgailestavimus, įmonės atstovai kreipėsi į policiją.

Įmonės atstovas patikslina, kad per visą bendradarbiavimo laiką Kinijos pusėje dirbo ta pati komanda, niekas nesikeitė. Nesikeitė ir tai, kad įmonių atstovai užsakymus, pinigų pervedimus, prekių krovimo, pervežimo paslaugas visą laiką derino elektroniniu paštu.

Kroviniai plaukdavo laivais, bet tai užtrukdavo labai ilgai. Buvo pasiūlyta prekes tiekti traukiniu. Lietuviai organizuoja krovinių pervežimą iš Kinijos, ir prekės vagonais važiuoja tris savaites. Esminis skirtumas – pinigus už prekes reikia mokėti iš karto. Gabenant laivu, pirma reikėdavo mokėti avansą, o likusią dalį – kai krovinys jau atplaukia į uostą.

„Kinijos pusė paaiškino, kad dėl karo Ukrainoje jie mums pateiks kitą sąskaitą, į kurią ir reikės pervesti visą pinigų sumą už krovinį. Iš pradžių davė kinišką sąskaitą, tačiau nesutapo rekvizitai – sąskaitos numeris su gavėjo pavadinimu. Pinigus grąžino. Tada jie nurodė sąskaitą viename Ispanijos bankų. Ten viskas sutapo, bankas patvirtino, pinigai nukeliavo. Buvo savaitės vidurys, gal ketvirtadienis, o per savaitgalį pinigai pradingo“, – detektyvą pradeda pasakoti „Ažuonos“ atstovas.

Susirašinėjimas su partneriais iš Kinijos vyko tuo pačiu elektroniniu paštu kaip ir anksčiau, su tuo pačiu Kinijos įmonės komercijos direktoriumi Rytų Europai. Kinijos pusė vis aiškino, kad dėl sąskaitų viskas gerai, tik niekaip nesulaukia pervedimo, todėl prekės liko nepakrautos – juk naujoji sąlyga buvo už krovinį sumokėti visą sumą. Liko atviras klausimas: kur nukeliavo pervestos lėšos – 15 tūkst. eurų?

Versija – programišiai

Tokia situacija versle, kai perkamų prekių nesulaukiama, garantuoja grandininę įsipareigojimų vykdymo kitiems klientams griūtį, tad „Ažuonos“ atstovas dėl lėšų pervedimo partneriams skubiai susisiekė su banku. Gavo patvirtinimą, kad pinigai tikrai pervesti į nurodytą sąskaitą Ispanijos banke. Lietuviams tęsiant 15 tūkst. eurų pervedimo paiešką, Kinijos pusė, kartojusi, kad sąskaita teisinga, staiga pakeitė plokštelę. Atsirado versija, kad galimai įsilaužta į Kinijos įmonės elektroninį paštą ir buvo nurodyta netinkama sąskaita.

Afera: besiaiškinant, kur nukeliavo 15 tūkst. eurų, atsirado versija, kad galimai įsilaužta į Kinijos įmonės elektroninį paštą ir buvo nurodyta netinkama sąskaita. (A. Ufarto/BNS nuotr.)

Po tokios žinios „Ažuonos“ atstovai suprato, kad greičiausiai buvo apgauti ir kreipėsi į SEB banką, kurio teikiamomis paslaugomis naudojasi, prašydami atšaukti pinigų pervedimą.

„Atsiranda mus kvailinančių, kaip mes taip ėmėme ir atlikome tą pervedimą. Bet pabandykime suprasti. Pateiksiu hipotetinį pavyzdį.  Sūnus sako: tėvai nebepervesk man pinigų į tą sąskaitą, į kurią pervesdavai anksčiau, o pervesk man pinigus į kitą sąskaitą. Jie tai derina elektroniniu paštu, kuriuo susirašinėdavo visą laiką. Tėvas perveda pinigus į kitą sąskaitą, o kitą dieną sūnus klausia tėvo, kodėl nepervedė pinigų. Tėvas aiškina pervedęs į kitą sąskaitą, į kurią sūnus ir nurodė, o sūnus aiškina nieko nerašęs tėvui. Tai va, mūsų tokia pati situacija. Susirašinėjama elektroniniu paštu, kuriuo visą laiką susirašinėjome, o paskui sako, kad ten buvo programišiai“, – pastebėjimus, kurių niekaip negali patikrinti, tęsia įmonės atstovas.

Taigi 15 tūkst. eurų – Ispanijos banko sąskaitoje. Kinai neigia, kad tai jų sąskaita, nors „Ažuonos“ atstovai įtaria, kad sąskaita vis dėlto yra kinų, nors ir Ispanijos banke. Lietuvių atstovai nesnaudžia, susiranda Kinijoje esantį lietuvį, kuris ryžtasi „Ažuonos“ atstovų vardu vietoje išsiaiškinti situaciją. Aiškumo maža, nes kinai ir toliau gieda tą pačią giesmelę apie elektroninį paštą nulaužusius programišius, tačiau lietuvis pasidalija pastebėjimu, kad situacija įtartina – galimai kinai meluoja.

„Neturime pagrindo kreiptis į teisėsaugą Kinijoje, nepaisant to, kad lietuvis su vertėju nuvyko į tą firmą. Darome spaudimą, bet nieko negalime padaryti, nes pinigai pervesti į Ispanijos banką“, – tęsia įmonės atstovas.

Mandagus, bet abejingas

Grįžkime prie įmonės prašymo SEB bankui atšaukti 15 tūkst. eurų pervedimą į Ispanijos banko sąskaitą. Juolab kad banko deklaruojamų vertybių sąraše – svarbiausia klientas.

„Dėkojame už kreipimąsi. Informuojame, kad atsakymo iš užsienio banko negavome. Apgailestaujame dėl susidariusios situacijos. Gavę atsakymą, nedelsdami jus informuosime. Jei kiltų papildomų klausimų, rašykite arba skambinkite, mielai Jums atsakysime“, – elektroniniu paštu mandagiai atrašo SEB banko Nuotolinių konsultacijų departamento vadybininkė.

Tokia mandagi banko pozicija – nieko nedaryti dėl kliento, tęsėsi apie mėnesį. „Bankas, realiai matydamas, kad įvyko neteisėtas lėšų pasisavinimas, nesivadovauja pinigų plovimo prevencija ir nesiekia sustabdyti daromos neteisėtos veiklos, – raštu priekaištus SEB bankui siunčia „Ažuonos“ atstovai. – Norime pabrėžti, kad neturime galimybės kreiptis į Ispanijos policiją, kadangi šiuo metu neturime informacijos, kur tiksliai nukeliavo lėšos. Turime tik banko išrašo kopiją apie atliktą pervedimą, todėl banko pagalba šiuo atveju ypač svarbi.“

Be to, „Ažuona“ savarankiškai susisiekė su Ispanijos banku. Įmonės atstovams buvo paaiškinta, kad reikalingos informacijos įmonei Ispanijos bankas negali suteikti, tačiau SEB bankas gali susisiekti su Ispanijos banku ir gauti informaciją apie lėšų gavėją, asmenį, kuriam priklauso sąskaita, į kurią buvo pervesti 15 tūkst. eurų.

„Ažuona“ SEB bankui netgi pateikė Ispanijos banko kontaktus, kuriais kreipdamasis bankas iš Lietuvos gautų klientui itin svarbios informacijos. Tačiau situacija iš esmės nepasikeitė.

„Siekdami padėti jums šioje situacijoje, mes nedelsdami kreipėmės į lėšų gavėjo banką dėl lėšų grąžinimo, tačiau iš jo gavome atsakymą, kad bankas gautų lėšų sugrąžinti negali, nes gavėjas nepateikė jokio atsakymo į užklausą dėl atšaukimo. Atkreipiame dėmesį, jei lėšos jau įskaitytos į gavėjo sąskaitą, jos gali būti grąžinamos tik tada, jei sutinka lėšų gavėjas“, – ir vėl mandagiai atsako SEB banko jau kitas Nuotolinių konsultacijų departamento vadybininkas.

Policijai neužkliuvo

Kol SEB banko nuotolinių konsultacijų vadybininkai rašinėjo mandagius apgailestavimus, įmonės atstovai kreipėsi į policiją. Pirmas įspūdis bendraujant su pareiškimą priėmusia pareigūne nuteikė itin viltingai.

„Tai, kaip tobulai prasidėjo bendravimas su policija, sužavėjo ir įkvėpė pasitikėjimo. Jauna pareigūnė apklausė, surašė. Pastebėjo, kad mūsų pasakojama situacija prilyginama sukčiavimui stambiu mastu, kad tai rimtas reikalas, kad tirs specialus padalinys. Viskas vyko sklandžiai ir labai gerai nuteikė, bet kai negavome atsakymo iš policijos, jau ėmė kirbėti negeros mintys“, – pasakoja „Ažuonos“ atstovas.

Paskutinę nustatyto termino dieną įmonę pasiekė ir policijos atsakymas – atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Policijos motyvas – už užsienio valstybėse padarytas nusikalstamas veikas baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos baudžiamąjį kodeksą neiškyla ir ikiteisminis tyrimas neatliekamas.

Į policijos antausį įmonė atsakė skundu prokuratūrai. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra panaikino sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pavedė Kauno apskrities Dainavos policijos komisariatui atlikti ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo.

„Kol policija rašė atsakymą apie atsisakymą pradėti tyrimą, praradome 20 dienų, dar turėjome papildomų išlaidų advokatams skundui surašyti. Kokio tikėtis rezultato, kai laikas šitaip gaištamas?“ – retoriškai klausė „Ažuonos“ atstovas.

Kur gali kreiptis įmonės atstovai, kai turi tik pačių atsispausdintą pinigų pervedimo kopiją PDF formatu? Į Ispanijos policiją? Pinigų pervedimo kopija – ne dokumentas. SEB bankas ignoravo „Ažuonos“ atstovų prašymą pateikti dokumentą, kad įmonė apskritai yra pervedusi pinigus į Ispanijos banką. Su tokiu dokumentu atstovai jau galėtų svarstyti galimybę kreptis į Ispanijos teisėsaugos institucijas.

Nuostabą kelia tai, kad įmonė buvo patekusi priešingą situaciją, kai „Luminor“ bankas sulaikė jiems darytą pervedimą, ir tai tebuvo 2,3 tūkst. eurų. Bankas mėnesį tikrino, ar šie pinigai nebus skirti teroristams ginkluoti, narkotikams ar dar kitoms nelegalioms veikloms. Panašią pinigų pervedimo sulaikymo operaciją atlieka ir SEB bankas.

„Kauno diena“, kreipdamasi į SEB banką, nurodė, kad įmonė „Ažuona“ sutinka, jog komentuodamas bankas remtųsi konkrečiai jų situacija.

„Prasidėjo karas Ukrainoje. Jie paprašė pagalbos. Mes jiems vežėme grikius. Per ministeriją buvome patvirtinti kaip tiekėjai. Yra specializuotos įmonės, kurios gali tiekti maisto prekes į karo zoną. Gavome leidimus. Bet viskas sustojo, nes nėra pinigų pervedimo“, – pasakojo tiekėjas.

Mašina jau laukia krovinio, prastovos po 100 eurų kasdien atsieina, o bankas pareiškia, kad pinigai yra, bet vyksta patikrinimas. „Sakau, gal jūs bent informuokite. Mes būtume mašinos nesiuntę. Situacijų, kai bankai tikrina kiekvieną centą, – milijonas, jie deda milžiniškas pastangas aiškindamiesi, ar tikrai viskas gerai. Toks demonstratyvus absurdas, kai palygini su mūsų pinigų pervedimu į Ispanijos banką. Žinai, kad tikrai kažkas čia negerai, bet bankas pakelia rankas aukštyn ir nededa jokių pastangų aiškintis. Dokumentų negauname, atšaukti pervedimo negali. Gerai, tegul to pervedimo neanuliuoja, bet sustabdo, kol bus išsiaiškinta situacija“, – pasipiktinimo neslėpė „Ažuonos“ atstovas.

Sutriko: pasiūlyta prekes tiekti traukiniu, bet krovinys Lietuvos taip ir nepasiekė, nes pradingo už jį sumokėti pinigai. (A. Ufarto/BNS nuotr.)

Dvigubi standartai?

„Kauno diena“ jau ne kartą kartą rašė apie įvairias situacijas tarp klientų ir bankų. Ši aprašyta istorija tik papildė abejonę banko deklaruojama meile ir rūpesčiu klientu. Visiškai priešingai bankai elgiasi norėdami užsitikrinti saugumą ir nepriekaištingumą savo veiklai.

„Ažuona“ pateikia daugiau pavyzdžių. 99 proc. įmonės pinigų yra banke. Tačiau kai kurie klientai už įmonės gaminius atsiskaito grynaisiais. Tokiu atveju kasininkės tuos pinigus įneša į įmonės sąskaitą fiziškai eidamos į banką. „Tam, kad galėtume įnešti surinktas sumas, reikėjo pasididinti įnešamų pinigų limitą. Bankui turėjome pateikti tiek visokių duomenų, kad atrodė, jog darome kažką nelegalaus“, – banko reikalavimais stebėjosi verslininkas.

Kita situacija. Įmonė pasinaudojo lietuviško kapitalo finansų technologijų bendrovės „Paysera LT“, teikiančios elektroninio atsiskaitymo paslaugas visame pasaulyje, paslaugomis – ten pigesni pinigų pervedimai, mokėjimai nei didžiuosiuose mūsų bankuose.

„Skambina bankas ir klausia, kodėl jūs pervedate pinigus į „Payserą“. Bankas pareikalavo paaiškinti, kam pervedame pinigus į „Payserą“ ir kur jie nukeliauja iš SEB banko. Traukėme mokėjimus, ieškojome sumų atitikimų, kad SEB bankas matytų, ir siuntėme. Darėme viską, ko bankas reikalavo“, – banko rūpestį ir pastabumą savo kailiu patyrė „Ažuona“.

Tačiau tokio rūpesčio ir pastabumo nesulaukė tada, kai pagalbos į banką kreipėsi patys. 15 tūkst. eurų gavėjas Ispanijos banke nieko neatsakė – na, ir gerai. „O jei lėšų gavėjas būtų atsakęs, kad gavau pinigus, bet nenoriu grąžinti, nors suprantu, kad tai ne man skirti pinigai? Praėjo daugiau nei 60 dienų. Mes į banką kreipėmės po penkių dienų, kad jie sustabdytų tą pervedimą. Bet ne, lėšų gavėjas nieko neatsakė, ir tegu lieka viskas kaip buvę“, – nesuprantama logika stebėjosi verslininkas.

Įmonės atstovas įsitikinęs, kad būtų užtekę policijos pradėto tyrimo, banko griežtos pozicijos, ir jei tokie duomenys būtų pasiekę Ispanijos banką, įmonė būtų galėjusi drąsiau aiškintis, bet nei bankas, nei policija dėl savo šalies mokesčių mokėtojo nepadarė nieko.

„Manimi netiki, kad taip lengvai galima iš Lietuvos išsiųsti pinigus. Pasirodo, galima, – savo kailiu patyręs banko veiksmų vangumą aiškina įmonės atstovas. – Pervedame iš įmonės sąskaitos, tarkime, 300 tūkst. eurų į kitos Europos šalies banką. Palaukiame keturis mėnesius. Bankas vis tiek nieko nedaro, įmonės vadovas niekur nesikreipia, ir viskas ramu. Čia tikrai viskas gerai?“

Įmonė dar nežino, kaip šią keblią situaciją teks spręsti su Valstybine mokesčių inspekcija. Pelno mokestį gali tekti susimokėti, nes gi pinigus už prekes pervedė, nors prekių ir negavo.

Vilija Nausėdaitė

SEB banko valdybos narė ir Stebėsenos ir prevencijos tarnybos vadovė

Pakomentuoti šio konkretaus atvejo, deja, negalime dėl banko konfidencialumo įsipareigojimų klientams. Tačiau norime atkreipti dėmesį, kad dėl tokių situacijų, kai sukčiavimas yra įvykęs, pinigai iškeliavę ir įskaityti kitoje finansų įstaigoje, deja, banko galimybės padėti yra itin menkos. Juk pinigai jau yra kitame banke, gal jau net išimti ar pervesti iš pirminės sąskaitos. Iš patirties galime pasakyti, kad sukčiavimo atveju būtent taip ir būna, kadangi sukčiai siekia kuo greičiau išsiimti šias lėšas ir atitolinti sėkmingų paieškų tikimybę. Be to, net jeigu sukčiavimo būdu įgytos lėšos vis dar būtų pirminėje sąskaitoje, gavėjo bankas ribojančius veiksmus savo kliento atžvilgiu paprastai pagal nacionalinę teisę gali taikyti tik teisėsaugos nurodymu.

Dėl šios priežasties raginame visuomet kuo greičiau kreiptis į teisėsaugą, kuri turi teisę duoti privalomus nurodymus, inicijuoti ribojančius veiksmus (pvz., turto sulaikymą ir pan.), turi bendradarbiavimo kanalus su kitų jurisdikcijų teisėsaugos institucijomis. Tačiau reikia pabrėžti, kad realybėje tokie tyrimai yra labai sudėtingi. Įsivaizduokite, kaip sudėtinga rasti nusikaltėlį, jeigu pinigai buvo pervesti dar per tris bankus ir į skirtingas šalis.

Pavedimo stabdymas galimas tik tuo atveju, jeigu dar neįvykęs įskaitymas į gavėjo sąskaitą. Deja, stabdymo galimybės yra labai ribotos – momentinių mokėjimų atveju įskaitymas įvyksta iškart, SEPA arba Europinių mokėjimų atžvilgiu stabdymas iš esmės galimas tik iki išsiuntimo iš banko momento, nes taip veikia kliringo sistema, ir tik tarptautinių (už ES ribų) mokėjimų atžvilgiu yra šiek tiek daugiau laiko stabdyti mokėjimą, kol jis atliekamas per banko korespondentų grandinę, tačiau tai labiau valandų, o ne dienų klausimas.

Bankas visada tarpininkauja kliento prašymu ir siunčia užklausas dėl atšaukimo, tačiau, dėl anksčiau paminėtų priežasčių, tų užklausų rezultatyvumas ir informacijos gavimo galimybės yra labai ribotos.

Pastebime, kad dažniausiai prieš įmones naudojami sukčiavimo būdai yra du: pirmas, kai įsiterpiama į bendrovės atstovo susirašinėjimą e.paštu su užsienio partneriu, ir atėjus momentui perkančiajai pusei atsiunčia suklastotą e.laišką, kuriame prašoma pavedimą atlikti į naują banko sąskaitą, antras – suklastotų e.laiškų siuntimas įmonės finansininkui nuo įmonės vadovo, kuris neva prašo skubiai pervesti pinigus į konkrečią sąskaitą. Todėl geriausias apsaugos būdas – budrumas, kurio reikia neprarasti net ir atrodytų įprasto susirašinėjimo elektroniniais laiškais metu.

„Kauno diena“, kreipdamasi į SEB banką, nurodė, kad įmonė „Ažuona“ sutinka, jog komentuodamas bankas remtųsi konkrečiai jų situacija.