Anot jo, po tokio konkurentų žingsnio, Latvijos kapitalo įmonė sulaukia keliskart daugiau vartotojų susidomėjimo, o daug jų jau ir pasirašė sutartį.

„Jų yra nemažai. Pasirašiusių yra labai nemažai“, – Eltai pasakojo M. Giga. Jis vartotojams siūlo elektros kainą fiksuoti 36 mėnesiams, esą būtent po trijų metų elektros kainos pastebimai kris.

M. Giga sutinka, kad „Perlo Energijos“ veiksmai metė šešėlį ir ant kitų rinkos dalyvių. „Elektrum Lietuvos“ vadovas neatmeta ir to, kad dauguma šią įmonę paliksiančių vartotojų pasirinks buvusį visuomeninį tiekėją „Ignitį“, kuris jau dabar užima apie 70 proc. visos rinkos.

„Sunku būtų atmesti, paneigti, kad didžioji dalis vartotojų tikrai rinksis „Ignitį“. Tikrai ne kaina bus svarbiausia – iš tikrųjų dalis vartotojų nelabai norės gilintis ir tiesiog keliaus pas buvusį visuomeninį tiekėją“, – svarstė M. Giga.

„Bet iš kitos pusės, konkurencija tikrai nesibaigs“, – akcentuoja jis.

Interviu Eltai M. Giga taip pat argumentuoja, kodėl Lietuvos elektros rinka optimali dabartiniams trims didžiausiems tiekėjams, kodėl trečiasis elektros rinkos liberalizavimo etapas neturėtų būti atidėtas, pristato „Elektrum Lietuvos“ turimus gamybos pajėgumus bei atsako, fiksuotos ar biržos kainos planai populiaresni tarp vartotojų Baltijos šalyse.

– Ar siūlote tam tikras nuolaidas, išskirtines sąlygas apie sutarties nutraukimą svarstantiems „Perlo Energijos“ klientams?

– Išskirtinai tik „Perlo“ klientams kažko nesame padarę ir nemanome, kad to reikėtų tik išskirtinai jiems. Visus klientus vertiname vienodai, nes liberalizavimas, net ir antrasis jo etapas, dar nebuvo iki galo pasibaigęs, nes nemažai vartotojų dar buvo ir garantiniame tiekime. Nemažai vartotojų keičia tiekėjus, keičia planus, nes buvo pasirinkę planus biržos kaina, patys dar iki galo neįsivertinę rizikų.

Turime tam tikrą logiką, kaip dėliojame kainodarą, vertiname rizikas. Savos logikos smarkiai negriauname, o mūsų filosofija, kad visi klientai svarbūs, visų jų norime, nesikeičia. Todėl net iki tol turėjome, mano akimis, tikrai labai gerą pasiūlymą, taip pat susietą su tam tikra logika, kodėl trims metams fiksuoti kainą yra labai gerai pačiam vartotojui. Tą patį savo pasiūlymą išlaikome – nei jį smarkiai keitėme, nei pabloginome, vien dėl to, kad „Perlo Energijos“ vartotojai turės kažkur bėgti.

– Siūlote elektros kainą fiksuoti 36 mėnesiams.

– Taip. Kodėl tokia logika – jei pasižiūrėtume į tiekėjų kainodarą, trumpesni periodai yra ženkliai brangesni, nes tikrai matome, kad bus brangu. Galbūt yra maža tikimybė, kad kažkas pagerės, bet ant to tikrai nestatyčiau. Trijų metų laikotarpis reiškia, kad iš tikrųjų galime vartotojui sąskaitoje „nupjauti“ tą kainų piką. Vartotojams ženkliai brangiau kainuotų, jei sutartis būtų tik metams, arba jie liktų biržoje.

Trys metai yra tas optimalus periodas. Po trijų metų matysime ženkliai krentančias elektros kainas, nes daugmaž išsispręsime klausimą su suskystintųjų gamtinių dujų terminalais, ką visi skuba mūsų regione statyti. Taip pat tikėtina, kad ir dujų kaina nukris, rinkos tą jau ir skaičiuoja. Taip pat turėsime nemažai atsinaujinančių šaltinių, didelių parkų. Mes ir patys investuojame, planuojame investuoti dideles sumas į saulę ir vėją bei matome, kada tie projektai galėtų į rinką įeiti.

Todėl po trijų metų iš tikrųjų nusistovės nauja norma, kuri bus labiau prognozuojama ilguoju laikotarpiu. Tai ką turime dabar tikrai yra nenormalu, bet šį periodą tikrai turėsime praeiti.

– Kiek jau su jumis susisiekė „Perlo Energijos“ klientų, kurie domisi galimybėmis pereiti pas jus, galbūt dalis jau pasirašė sutartis?

– Jų yra nemažai. Pasirašiusių yra labai nemažai. Juokaujant, net ir mano vaikystės draugai, kurie buvo kažkur nuklydę, sugrįžo.

Tiksliai nepasakysiu kiek, bet jau penktadienį, apie savaitgalį, labai smarkiai padidėjo srautas, labai daug turėjome sutarčių pasirašytų savitarnoje. Ir matėme beveik 3-4 kartus tą srautą padidėjusį nuo pirmadienio, tiek mūsų skambučių centre, tiek savitarnoje, tiek mūsų terminaluose, aptarnavimo taškuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje.

Galbūt tas srautas dar nėra masiškai didelis, nes tie patys vartotojai dar gauna šiek tiek dviprasmišką žinutę – iš vienos pusės sakoma, kad „Perlas“ nieko negali keisti, vartotojai turėtų mokėti pagal seną tarifą, o jų teisės yra saugomos. Iš kitos – yra vartotojų, kurie šioje situacijoje nemato išeities, ir nutraukia sutartį kuo greičiau, nesiveldami į laukimo žaidimus.

Bet absoliučiai didžioji dalis yra vis dar tokiame šoke, pyksta ir dar ne iki galo imasi veiksmų.

– O kaip apskritai, jūsų nuomone, visa mūsų nepriklausomų elektros tiekėjų rinka reagavo į „Perlo Energijos“ žingsnį? Galima sakyti, kad tarp didžiųjų tiekėjų – „Igničio“, „Elektrum“ ir „Enefit“ – laukia arši kova dėl potencialių klientų? „Perlas Energija“ juk antras didžiausias tiekėjas šalyje pagal turimus vartotojus.

– Be abejonės, manau, kad visiems didiesiems likusiems tiekėjams yra labai svarbu vartotojai. Vis tiek esame mažmeninės rinkos įmonės, kurios nustatome tiek ir paslaugas, tiek ir ateitį su vartotojais. Tikrai visi atėjome ne trumpam ir greitai neišeisime. Tikrai labai stengsimės.

Galbūt pati konkurencija gausis savotiška, nes tikrai nemaža dalis vartotojų, vis dėlto, rinksis kaip iki šiol: galbūt ir ne pigiausią, bet buvusį visuomeninį tiekėją. Grįsdami tuo, kad su juo saugiau ir nenorėdami daugiau gilintis. Šį dalyką tikrai matysime.

Konkurencija tikrai nesibaigs.

Bet iš kitos pusės, konkurencija tikrai nesibaigs. Ne veltui yra naudojamos tam tikros analogijos su telekomunikacijomis, kad ir ten turėjome mažesnių žaidėjų, kurie bandė užimti savo nišą, kad ir ten matėme išorinių, ne to segmento įmonių, bandančių įeiti. Bet vis tiek galop rinka išsigrynino iki trijų didžiausių („Tele2“, „Telia“ ir „Bitė“ – ELTA).

Mūsų elektros rinkos dydis optimalus tokiems trims tiekėjams, nes kiekvienas iš jų ir įvardijame Lietuvą, Latviją ir Estiją kaip mūsų namų rinkas. Mastelis, kiek mes veikiame tose rinkose, skiriasi. Mūsų įmonė aktyviausiai veikia ir daugiausiai turi patirties su liberalizavimu, nes mes buvome ir Estijoje, kuri elektros rinką atvėrė pirmieji. Latvijoje praėjome liberalizavimą aktyviai, kaip buvęs monopolininkas, ir Lietuvoje dalyvavome labai aktyviai. Esame visą tą patirtį praėję.

Nestabdysime nei savo veiksmų, nei bandymų klientą įtikinti, kad verta prie mūsų prisijungti ir tikrai čia bus gerai, ir kartu gerinsime savo paslaugas. Mūsų planai buvo tokie patys net iki „Perlo“ akibrokšto. Lygiai taip pat dėliojome ir lygiai taip pat mąstėme.

– Sutinkate, kad gali augti „Igničio“ dominavimas? Jau ir taip šis tiekėjas užima daugiau nei du trečdalius rinkos.

– Manau, kad taip. Iš tikrųjų, sunku būtų atmesti, paneigti, kad didžioji dalis vartotojų tikrai rinksis „Ignitį“. Tikrai ne kaina bus svarbiausia – iš tikrųjų, dalis vartotojų nelabai norės gilintis ir tiesiog keliaus pas buvusį visuomeninį tiekėją. Iš dalies tas principas veikė ir pirmosiose bangose (ankstesnių liberalizavimo etapų metu – ELTA), kai vartotojų paklausus, kas jiems svarbiausia renkantis tiekėją, absoliučiai didžioji dalis atsakydavo, kad kaina. Tačiau tiekėjo pasirinkimo rezultatai tikrai to neatspindėjo – matėme, kad „Ignitis“ praktiškai visada būdavo brangiausias tiekėjas rinkoje.

Todėl trumpuoju laikotarpiu taip, manau, kad tikrai didžioji dalis vartotojų pasirinks „Ignitį“, bet ar tolimesnėje ateityje nebus judėjimų, neatmesčiau. Tikrai nepadarėme visko, ką galėjome.

– Tuomet norėčiau pasitikslinti – kaip, esant tokiomis sąlygomis, kitiems nepriklausomiems tiekėjams pritraukti daugiau klientų?

– Tą praktiką, patirtį turime ir kitose rinkose, tą patį ir Lietuvoje, su komerciniais klientais. Iš tikrųjų, kol nėra sukurto ilgalaikio santykio, neatmestinas faktorius bet kuriuo atveju yra kaina. Ji turės įtaką vartotojams renkantis. Nors stengsimės būti šalia vartotojo, komunikacinės žinutės nedings, be to, kaip įmonė ne tik tiekiame elektrą, bet ir statome saulės, vėjo parkus. Iš principo turime labai daug papildomų paslaugų, kurios vartotojams irgi yra vertingos ilguoju laikotarpiu.

Energetikoje esu nemažai metų, o tokios transformacijos, kuri vyko pastaruosius dvejus metus, nesu matęs. (Elektros energijos rinka – ELTA) Buvo labiau nuspėjama, o dabar vyksta energetinis karas, kainų šokas, bet tuo pat metu matome stiprią energetikos transformaciją į žalią, atsinaujinančią. Kartu ir labai stiprią transformaciją į elektrifikaciją. Taip gaunasi, kad mes kaip tiekėjai esame labai arti kliento, lygiai taip pat arti gamybos. Mūsų tas darbas apjungia tas paslaugas, investicijas vardan vartotojo, jis ateityje tik stiprės, turės didesnę įtaką.

Tad vartotojų judėjimas tikrai bus. Kokias siūlysime paslaugas, numanymą turime, bet kaip jas įvesti rinką dar nėra iki galo žinoma.

Taip, nenorėtume, ragintume vartotojus iš tikrųjų įsivertinti, nes tikrai likę didieji tiekėjai esame visi vienodai patikimi, vienoda, ilga patirtimi. Vieni gal turime daugiau gamybos, kiti mažiau, arba skirtingą gamybą elektros energijos, todėl tikrai vartotojus raginčiau iki galo įsivertinti, ar jie renkasi geriausią sprendimą.

– O kaip vertinate Prezidentūros, parlamento opozicijos nuogąstavimus, kad elektros tiekėjų rinkoje kyla rizika formuotis oligopolijai? Ar trūksta Lietuvoje konkurencijos, daugiau žaidėjų rinkoje?

– Galbūt sutikčiau, kad rizika kyla, bet pačios rinkos dydis suponuoja, negalės būti labai daug ir efektyvių dalyvių Lietuvos rinkoje. Turėjome pradžioje įvairesnių žaidėjų, kurie, tarkime, pirkdavo didmenine, o pardavinėdavo mažmenine kaina, bet vis tiek galiausiai viskas nusistovėjo ties trimis didžiausiais rinkos dalyviais.

Nesakyčiau, kad trys žaidėjai yra blogai, net jei ir liktų trys patys didžiausi. Svarbiausia, kad konkurencija būtų ir kad būtų sudarytos vienodos sąlygos visiems. Prieš tris metus buvo tikimasi, kad į rinką įeis daugiau dalyvių ir tie patys barjerai tikrai nebuvo dideli. Dideli barjerai reikštų, kad į rinką patekti sunkiau, ir konkurencija iškart mažėtų. Bet esant mažiems barjerams kyla rizika, kad į rinką pateks įmonės, kurios ne iki galo įsivertina, ne iki galo gali arba ne iki galo yra atsparios tokiems energetiniams šokams.

– Energetikos ministerijos iniciatyvai griežtinti nepriklausomų tiekėjų reguliavimą pritartumėte?

– Nežinau ar būtinai pritarčiau, ir ten, ir ten yra logikos. Tiesiog galbūt konkurentai ateina į rinką ne visai pasvarstę, jie gali ją sugadinti, gali būti tokių įvairių situacijų. Ar tvarka būtų griežtinama, ar ne, mūsų situacijos tai nekeis, esame užtikrinti savo modeliu, savo ateitimi, savo kapitalo baze, turime savo gamybą. Mums tai įtakos neturės jokios.

– Galite patvirtinti, kad esami ir potencialūs jūsų klientai su tokia dilema, kaip „Perlo Energijos“ vartotojai, nesusidurs, išlaikysite fiksuotas kainas, kurios numatytos klientams siūlomuose planuose?

– Be abejonės. Esame patyrę didesnių ar mažesnių šokų, bet nesame niekada nutraukę fiksuotų sutarčių. Nei verslo, nei privatiems klientams to nėra buvę.

– O kokie jūsų gamybos pajėgumai?

– Šiandien pagrindinis mūsų pajėgumas yra Dauguvos hidroelektrinė, per motininę įmonę Latvijoje. Ten dar turime termofikacines elektrines, kuriose gaminama ir šiluma, ir elektra. O paskutiniu metu turėjome investuoti gan stipriai į saulės ir vėjo jėgaines – tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje.

Dabar didžiausios investicijos eis į atsinaujinančią energetiką. Čia esame numatę jas labai dideles.

– Lietuvoje jų turite?

– Turime, plėtojame saulės parkų, dalį vartotojams parduodame, dalį ne. Dabar vyksta baigiamoji statymo fazė 400 megavatų parko, plėtros stadijoje yra kelių šimtų megavatų.

– Ką nepriklausomiems tiekėjams reikštų atidėtas trečiasis elektros rinkos liberalizavimo etapas?

– Mechanizmą užkurti, stabdyti, kainuoja išteklių ir laiko. Todėl manau, kad mechanizmas įsivažiavęs ir jis pritaikytas visai masei, nėra pritaikytas vienam segmentui. Netgi tam pačiam vartotojui tai naudingiau, nes kaštų neturime perkelti vartotojams. Jei mechanizmas sustabdomas, paskui vėl jį užkuriant kyla klausimų.

Vėlgi, mes dabar iki galo nežinome kaip bus, kyla klausimas, ar užkursime. Planuoti tampa sunku, nes nebūna taip, kad staiga radau žmonių, kitų dalykų. Nesidaro šitaip, yra rinka, vėlgi, tai energetika... Taip, matome dideles turbulencijas, labai greitai, bet šiaip energetika yra lėčiau besikeičiantis sektorius, nes vis tiek reikia planuotis, dėliotis.

Tad trečiojo etapo atidėjimas įneštų tiek vartotojams, tiek ir mums chaoso. Nes ir ankstesnis (antrojo liberalizavimo etapo – ELTA) atidėjimas nustūmė, mano akimis, nemažą dalį vartotojų pas „Ignitį“, sustabdė, apribojo konkurenciją.

Padarė žalą visai rinkai.

– Šiam etapui kol kas toliau tęsiantis, kokią reputacinę žalą kitiems rinkos žaidėjams padarė „Perlo Energijos“ sprendimas visų klientų elektros tiekimo planus susieti su biržos kaina?

– Padarė žalą visai rinkai. Manyčiau, kad tai patvirtino skeptikams, kurie nuo pat pradžių buvo prieš liberalizavimą, kad tai nereikalinga. Jie gavo tokią kaip ir patvirtinamąją žinutę, neva taip jie ir sakė, kad tai nesąmonė, kad visi spekuliantai. Ir visi tiekėjai esame asocijuojami su kitų tiekėjų veiksmais rinkoje, bet kokiu atveju krenta šešėlis, ateina nepasitikėjimas. Kaip ir valdžia, pačiu procesu, esą jis ne taip sudėliotas buvo.

Mano akimis, jis nebuvo blogai sudėliotas, tik tiek, kad jo metu „sukrito“ labai nedėkingos aplinkybės. Liberalizavimas įvyko Estijoje, Latvijoje.

– Kiek apytiksliai jūsų įmonės klientų pasirašę sutartis fiksuota, kiek – biržos kaina?

– Pirmaisiais metais biržos kainos planus pasirinkdavo daugiau vartotojų, apie 10 proc., nes jie žiūrėjo į ankstesnę (elektros kainą biržoje – ELTA) istoriją. Visą laiką akcentuodavome vartotojams rinktis fiksuotą kainą, nes tai yra saugumas. Mes matėme, kad kaina tikrai pradeda didėti, matėme, kad didės, tad patarėme vartotojams apsisaugoti ir gyventi savo gyvenimą. Paskutiniu metu, vartotojų, kurie pasirašo biržines sutartis (iki birželio jų buvo 4 proc.) visai nebėra, rašosi vienetai, kurie vis dar tiki, kad šiuo metu elektros kainos pasiekė piką ir tuoj kris.

– Tai tikriausiai leidžia puikiai matyti ir visą „Perlo Energijos“ žingsnio mastą ir įtaką vartotojams.

– Manau, kad taip. Esame ir Estijoje – ten pagrindinė žinutė privatiems vartotojams liberalizavimo metu galbūt buvo rinktis biržinį produktą. Iš tikrųjų pasirinkusių biržos planus ten buvo arti 70 proc., masiškai didelė dalis. Bet paskutiniu metu, taip augant kainoms, matome, kaip pereina visi vartotojai (prie fiksuotos kainos planų – ELTA). Vėlgi, jie supranta, kad svarbus ir saugumas, bei grįžta prie fiksuotų planų.

Ta pati tendencija ir pas mus – šiaip nebuvo daug pasirašančiųjų su biržos kaina susietus planus, kaip kad Estijoje, kur nuo biržos visi pereina prie fiksuotų planų. Latvijoje tendencijos irgi panašios kaip pas mus – didžioji dalis rašosi fiksuotos kainos sutartis.

– O kaip Europoje gal žinote?

– Nežinau tiksliai, bet tendencija turėtų būti panaši, nes pastarasis laikotarpis parodė, kad rinka yra sunkiai prognozuojama, ir kol nusistovės kažkoks naujas modelis, nauja gamyba, naujos tiekimo grandinės, absoliuti dauguma vartotojų sakys, kad rizikuoti nenori.