Judantys pastatų fasadai

Keičiasi nuo aplinkos

Estetinis vaizdas svarbus ne tik gyvenamiesiems, bet ir urbanistiniams pastatams. Be praktinės paskirties, išorinė apdaila dar yra ir bendrovės įvaizdžio ir prestižo dalis, tačiau kartu prisideda ir prie viso miesto įvaizdžio.

Kinetiniai, arba dinaminiai, judantys fasadai pasaulyje yra ne naujiena. Jie populiarėja ir Lietuvoje.

Kinetiniai fasadai, kaip sufleruoja pavadinimas, tai tokie, kurie gali keistis priklausomai nuo aplinkos.

Pokyčiai gali būti susiję su pastato naudotojų poreikiais: daugiau dienos šviesos pastato viduje, efektyvesnė ventiliacija; panaudojama daugiau saulės šilumos energijos ir pan.

Kinetinių fasadų kūrimo galimybėms daug įtakos turi technologijų, išmaniųjų, automatizavimo sistemų plėtra ir nuolatinis naujovių siekis, kuriuo pasižymi architektūra. Kinetiniai fasadai vadinami kompromisu tarp estetikos ir naudingumo; ergonomikos ir vizualinio efekto simbioze.

Reaguoja į vėją

Kaune vieną iš kinetinio fasado pavyzdžių išvysti galima Technikos g. 3.

Pirmus tris mėnesius pastatas kasdien sulaukdavo daugybės smalsuolių, norėdavusių iš arti pabandyti įminti ir apžiūrėti, kaip įgyvendintas toks įspūdis.

Technikos g. 3: kaip veikia kinetinis fasadas, galite apžiūrėti patys. Regimanto Zakšensko nuotr.

Ant pastato sumontuotos plokštelės reaguoja į vėjo dvelksmą, jo intensyvumą, kryptį ir pastatas tarsi atgyja. Apšvietimas šį įspūdį dar labiau sustiprina ir pastatui suteikia dar daugiau išskirtinumo.

Plokštelės – nerūdijančio plieno. Toks fasadas – ilgaamžis. Skaičiuojama, kad tarnaus daugiau nei 20 metų.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Kauniečiai entuziastai kito pastato sieną kinetine pavertė dar prieš trejus metus. Vasaros ir žiemos atlaikytos puikiai. Plokštelėms net ir stipriausias vėjas ar kaitriausia saulė, atšiauriausios žiemiškos naktys nebaisu. Baisu nebent smalsūs praeiviai, kuriems panižta rankos.

Susilanksčius ar susitepus kažkuriai vienai plokštelių, ji lengvai pakeičiama ar nuvaloma. Nereikia keisti viso bloko. Jų montavimas – labai paprastas ir nereikalauja sudėtingų įgūdžių.

Estetinis vaizdas svarbus ne tik gyvenamiesiems, bet ir urbanistiniams pastatams.

Gaminama vietoje

Cechą kauniečiai įsirengę čia pat mieste. Plokštelės pjaunamos lazerinėmis staklėmis, beje, pagamintomis Šiauliuose, o vėliau prisukamos prie rėmo, pritvirtinto prie pastato sienos.

Tai yra ventiliuojamas fasadas. Plokštelių svoris – 15 kg/kv. m. Toks fasadas yra sunkesnis nei kitos apdailos medžiagos, tačiau yra ilgaamžis ir paprasčiau koreguojamas, prireikus dalį jo atnaujinti.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Dėl svorio ir garso pastato viduje tokį fasadą montuoti reikėtų ant solidesnės sienos – betono arba mūro. Vadinamosios sandwich (daugiasluoksnės) plokštės sienos – nerekomenduojamos. Išorėje joks triukšmas nesukuriamas. Gali kilti didžiausias vėjas, tačiau plokštelės plevens tyliai.

Plokštelės gali būti kvadratinės 150 x 150 mm arba šešiakampės – kaip korys.

„Matome nišą. Tokių fasadų Baltijos šalyse niekas negamina. Daug procesų automatizuota, tad pakanka trijų darbuotojų. Pačiam norėjosi kažko kitokio, todėl ir ėmiausi“, – pasakojo vienas tokio verslo iniciatorių Kaune.