- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiandien AB „Kauno energija“ filialo „Jurbarko šilumos tinklai“ katilinėje pradeda veikti naujas 5 MW galios biokuro katilas, gaminsiantis šilumą Jurbarko miesto šilumos vartotojams. Katilas pastatytas kiek daugiau nei per pusmetį, į jo statybą investuota apie 1 mln. eurų.
Iki šiol Jurbarke veikiančiame „Kauno energijos“ filiale šilumai gaminti buvo naudojamos brangios dujos ir dėl to šilumos savikaina buvo maždaug 40 proc. didesnė nei visos bendrovės mastu nustatytas šilumos tarifas. Dėl to keletą pastarųjų metų už dalį Jurbarko gyventojų suvartotos šilumos mokėjo kauniečiai. Pasak specialistų, kasmet tekdavo padengti apie 700 tūkst. eurų skirtumą.
Sumažins kainą
Svarbiausias projekto statyti Jurbarke biokuro katilą tikslas, Kauno mero, AB „Kauno energija“ stebėtojų tarybos pirmininko Visvaldo Matijošaičio nuomone, – kad žmonės pajustų realų šilumos kainos sumažėjimą. Jau dabar Kaune, atsiradus keletui biokuro katilinių, pasijuto realus šilumos kainos sumažėjimas. Bendrovės „Kauno energija“ tiekiama šiluma tapo viena pigiausių šalyje. Įdiegus biokuro deginimo įrenginius Jurbarko katilinėje, šis sumažėjimas turėtų pasijusti dar labiau, nes bus sumažinta šilumos gamybos savikaina Jurbarke.
„Enerstenos“ įmonių grupei atliekant darbus, katilinėje įrengtas jų pagamintas biokuru kūrenamas 5 MW galios vandens šildymo katilas su pakura ir pagalbiniais įrenginiais, biokuro sandėlis su biokuro transportavimo įrenginiais ir kiti priklausiniai. Vykdant projektą, maksimaliai išnaudota esama katilinės infrastruktūra. Naujos įrangos statybą savo lėšomis finansavo AB „Kauno energija“.
Papildomos darbo vietos
Biokuro katilas Jurbarko katilinėje pastatytas siekiant sumažinti gamtinių dujų naudojimą šilumai gaminti, taip sumažinant šilumos gamybos sąnaudas ir atpiginant šilumos energiją Jurbarko ir Kauno vartotojams. Šildymo sezono metu juo bus pagaminama iki 70 proc. visos mieste suvartojamos šilumos. Ne šildymo sezono metu – visa mieste karštam vandeniui ruošti suvartojama šiluma. Tik šalčiausiais metų mėnesiais dalį šilumos reikės pasigaminti deginant gamtines dujas. Planuojama, kad per metus naujuoju katilu bus pagaminama apie 25 000 MWh šilumos energijos.
Pasak Jurbarko r. savivaldybės mero Skirmanto Mockevičiaus, biokuro katilo atsiradimas Jurbarke svarbus tuo, kad Jurbarke ne tik sumažės šilumos gamybos savikaina, bet ir bus sukurta papildomų darbo vietų regione.
Akivaizdi nauda
„Būtinybė statyti biokuro katilą Jurbarke iškilo dėl to, kad keletą pastarųjų metų šilumos gamybos sąnaudos Jurbarke viršijo filialo „Jurbarko šilumos tinklai“ pajamas už parduotą šilumą ir filialo veikla buvo nuostolinga“, – sakė AB „Kauno energija“ generalinis direktorius R.Bakas.
„Kauno energijai“ pastačius aštuonis biokuro katilus Kaune ir Kauno rajone bei atsiradus konkurencijai su nepriklausomais šilumos gamintojais, ženkliai sumažėjo galutinė vartotojams tiekiamos šilumos kaina. Sumažėjo ji ir jurbarkiečiams, nes šilumos kaina nustatoma vienoda visos bendrovės mastu, nepaisant to, kad šilumai gaminti Jurbarke vis dar buvo naudojamos brangios gamtinės dujos. Iš čia ir atsirado nuostolis.
Pasak R.Bako, katilams statyti Kaune ir Kauno rajone panaudotos Lietuvos verslo paramos agentūros ir Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo lėšos. Kauno rajone, pasinaudojant tuo metu galimais finansinės paramos instrumentais, buvo pastatytos kelios biokuru kūrenamos katilinės. Šias iniciatyvas palankiai įvertino ir Kauno rajono vadovai, suteikdami joms visokeriopą savivaldybės paramą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teismas užkirto kelią A. Stumbrui bylinėtis dėl prisijungimo prie „Litgrid“ elektros tinklo1
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą nepriimti Rolando Pakso žento ir verslo partnerio Aivaro Stumbro skundo byloje dėl atmestų prašymų prisijungti prie bendrovės „Litgrid&ldquo...
-
„YIT Lietuva“ statys naują „Agrokoncerno“ fermų kompleksą – darbų vertė 52,6 mln. eurų1
Tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ Radviliškio rajone, Bebrujų kaime, statys modernų 52,6 mln. eurų vertės „Agrokoncerno grupės“ karvių fermų kompleksą. 53 ha ploto sklype plėtojamas kom...
-
GIPL rangovė „Alvora“ kaltina energetikos institucijų vadovus šmeižtu
Pagrindinė Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) statybos rangovė „Alvora“ šmeižtu kaltina energetikos ministrą, GIPL užsakovės „Amber Grid“ bei Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovus, ta...
-
„BaltCap“ afera: aiškėja, kas galėjo nutikti su dingusiais milijonais37
Buvęs investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo partneris Šarūnas Stepukonis į Lietuvos lošimų bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ akcininkės Estijos to paties verslo įmonės „OB Holding 1&...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
VŠT iš „Veolios“ jau gavo 9,5 mln. eurų už taršos leidimus, likusių lėšų tikisi netrukus
Vilniaus miestas ir Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) iš Prancūzijos energetikos grupės „Veolia“ jau atgavo dalį Stokholmo arbitražo pernai lapkritį priteistos sumos – 9,5 mln. eurų už įmonės 2002–2017 metais ...
-
Teismas iš naujo spręs, kurios šalies teisme turi būti nagrinėjama „BaltCap“ byla8
Vilniaus apygardos teismas turės iš naujo nagrinėti, ar investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo įmonių ieškinys dėl Šarūno Stepukonio praloštų dešimčių milijonų eurų grąžinimo turi b...
-
J. Petrauskienę antrai kadencijai siūloma skirti Valstybės duomenų agentūros vadove
Valstybės duomenų agentūros vadove antrai kadencijai siūloma skirti dabartinę įstaigos direktorę Jūratę Petrauskienę. ...
-
IAE valdyboje liko tie patys nepriklausomi nariai bei valstybės tarnautoja
Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės (IAE) valdyboje liko tie patys trys nepriklausomi nariai ir valstybės tarnautoja. ...
-
Teismas panaikino 4,8 mln. eurų „Alvoros“ turto areštą
Vilniaus apygardos teismas panaikino strateginio Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio (GIPL) statybos pagrindinės rangovės „Alvorai“ 4,8 mln. eurų vertės turto areštą, trečiadienį pranešė „Alvora“. ...