Iki šiol Jurbarke veikiančiame „Kauno energijos“ filiale šilumai gaminti buvo naudojamos brangios dujos ir dėl to šilumos savikaina buvo maždaug 40 proc. didesnė nei visos bendrovės mastu nustatytas šilumos tarifas. Dėl to keletą pastarųjų metų už dalį Jurbarko gyventojų suvartotos šilumos mokėjo kauniečiai. Pasak specialistų, kasmet tekdavo padengti apie 700 tūkst. eurų skirtumą.
Sumažins kainą
Svarbiausias projekto statyti Jurbarke biokuro katilą tikslas, Kauno mero, AB „Kauno energija“ stebėtojų tarybos pirmininko Visvaldo Matijošaičio nuomone, – kad žmonės pajustų realų šilumos kainos sumažėjimą. Jau dabar Kaune, atsiradus keletui biokuro katilinių, pasijuto realus šilumos kainos sumažėjimas. Bendrovės „Kauno energija“ tiekiama šiluma tapo viena pigiausių šalyje. Įdiegus biokuro deginimo įrenginius Jurbarko katilinėje, šis sumažėjimas turėtų pasijusti dar labiau, nes bus sumažinta šilumos gamybos savikaina Jurbarke.
„Enerstenos“ įmonių grupei atliekant darbus, katilinėje įrengtas jų pagamintas biokuru kūrenamas 5 MW galios vandens šildymo katilas su pakura ir pagalbiniais įrenginiais, biokuro sandėlis su biokuro transportavimo įrenginiais ir kiti priklausiniai. Vykdant projektą, maksimaliai išnaudota esama katilinės infrastruktūra. Naujos įrangos statybą savo lėšomis finansavo AB „Kauno energija“.
Papildomos darbo vietos
Biokuro katilas Jurbarko katilinėje pastatytas siekiant sumažinti gamtinių dujų naudojimą šilumai gaminti, taip sumažinant šilumos gamybos sąnaudas ir atpiginant šilumos energiją Jurbarko ir Kauno vartotojams. Šildymo sezono metu juo bus pagaminama iki 70 proc. visos mieste suvartojamos šilumos. Ne šildymo sezono metu – visa mieste karštam vandeniui ruošti suvartojama šiluma. Tik šalčiausiais metų mėnesiais dalį šilumos reikės pasigaminti deginant gamtines dujas. Planuojama, kad per metus naujuoju katilu bus pagaminama apie 25 000 MWh šilumos energijos.
Pasak Jurbarko r. savivaldybės mero Skirmanto Mockevičiaus, biokuro katilo atsiradimas Jurbarke svarbus tuo, kad Jurbarke ne tik sumažės šilumos gamybos savikaina, bet ir bus sukurta papildomų darbo vietų regione.
Akivaizdi nauda
„Būtinybė statyti biokuro katilą Jurbarke iškilo dėl to, kad keletą pastarųjų metų šilumos gamybos sąnaudos Jurbarke viršijo filialo „Jurbarko šilumos tinklai“ pajamas už parduotą šilumą ir filialo veikla buvo nuostolinga“, – sakė AB „Kauno energija“ generalinis direktorius R.Bakas.
„Kauno energijai“ pastačius aštuonis biokuro katilus Kaune ir Kauno rajone bei atsiradus konkurencijai su nepriklausomais šilumos gamintojais, ženkliai sumažėjo galutinė vartotojams tiekiamos šilumos kaina. Sumažėjo ji ir jurbarkiečiams, nes šilumos kaina nustatoma vienoda visos bendrovės mastu, nepaisant to, kad šilumai gaminti Jurbarke vis dar buvo naudojamos brangios gamtinės dujos. Iš čia ir atsirado nuostolis.
Pasak R.Bako, katilams statyti Kaune ir Kauno rajone panaudotos Lietuvos verslo paramos agentūros ir Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo lėšos. Kauno rajone, pasinaudojant tuo metu galimais finansinės paramos instrumentais, buvo pastatytos kelios biokuru kūrenamos katilinės. Šias iniciatyvas palankiai įvertino ir Kauno rajono vadovai, suteikdami joms visokeriopą savivaldybės paramą.
Ekonomiškas sprendimas
Nuostolį „Jurbarko šilumos tinklai“ faktiškai generavo nuo 1997 m., kai tapo AB „Kauno energija“ filialu. Nuo 1997 m. liepos mėn. iki 2015 m. gruodžio 31 d., apskaitos duomenimis, filialas patyrė 3,933 mln. eurų nuostolių. Pelningai filialas dirbo tik ketverius metus – nuo 2009 iki 2012 m., kai dėl aukštos gamtinių dujų kainos buvo santykinai aukštas šilumos kainos tarifas. Tačiau tuo laikotarpiu filialo uždirbtas 866 tūkst. eurų pelnas nepadengė kitais laikotarpiais patirtų nuostolių.
Vien tik kuro dedamoji naudojant gamtines dujas „Jurbarko šilumos tinkluose“ šiuo metu sudaro 6,5 ct už 1 kWh, neskaitant kitų gamybos sąnaudų. Palyginimui: vartotojai už 1 kWh šilumos Jurbarke šiuo metu moka 4,52 ct su PVM. Spalio mėnesį pradėjus naudoti biokurą, kuro dedamoji „Jurbarko šilumos tinkluose“ sudarys apie 1,7 ct už 1 kWh.
Greitai atsipirks
Į naujojo katilo statybas AB „Kauno energija“ investuoja beveik 1 mln. eurų. Katilą suprojektavo, pagamino ir sumontavo Kaune įsikūrusi bendrovė UAB „Enerstenos grupė“. Katilas pastatytas vykdant projektą „Gamybos ir pramonės paskirties pastato (katilinės) kapitalinio remonto ir šilumos įrenginių rekonstravimo darbai V.Kudirkos g. 33, Jurbarke“.
Pasak UAB „Enerstenos grupė“ generalinio direktoriaus Virginijaus Ramanausko, „krito paskutinis dujinis miestas“. Nuo šiol šiluma Jurbarke didžiąja dalimi bus gaminama naudojant biokurą ir tik šalčiausiais metų mėnesiais dar bus naudojamos ir gamtinės dujos. Be to, pradėjus naudoti dar vieną kuro rūšį, padidės ir šilumos gamybos patikimumas“, – sakė V.Ramanauskas. Jo teigimu, biokuro vartojimo skatinimas Lietuvos energetikoje apskritai yra sveikintinas reiškinys. Tai ekonomiškai pagrįsta ir racionalu aplinkosaugos požiūriu. Tad „Jurbarko šilumos tinklų“ atsinaujinimas yra sektinas pavyzdys.
Pagal oficialią statistiką „Kauno energijos“ naudojamo biokuro dalis bendrame kuro balanse sudaro 74 proc. ir yra didžiausia tarp visų didžiųjų miestų bei viršija ES programiniuose dokumentuose nurodytus siektinus dydžius. Dėl to ir vidutinis šilumos tarifas vartotojams – vienas mažiausių Lietuvoje.
Skaičiuojama, kad investicijos į naująjį biokuro katilą Jurbarke turėtų atsipirkti per 2 metus. Ateityje, jei bus galimybė pasinaudoti ES lėšomis, katilinė dar bus modernizuojama, vykdant II jos modernizavimo etapą, t.y. atliekant kompleksinį jos atnaujinimą ir sumontuojant papildomus šilumos gamybos įrenginius.
![Straipsnis užsakytas](/themes/custom/dienalt-custom-theme/build/assets/images/dmn-pr-kd.png)
Naujausi komentarai