„Europos Sąjungos atliekų tvarkymo reikalavimai, aplinkosauginės direktyvos vienodos ir Estijai, ir Lietuvai. Taline sutikome profesionalus, kurie eina tuo pačiu atliekų tvarkymo sistemos kūrimo keliu, kaip ir mes“, – pasakojo Šarūnas Reikalas, KRATC direktorius.

KRATC vadovo teigimu, sutartimi įteisinta tai, kas svarbu ir estams, ir Klaipėdos regionui: specialistai keisis informacija, dalysis technologijomis, tobulins vadybą.

„Klaipėdiečiai aktyviai domisi Talino patirtimi rūšiuojant ir tvarkant maisto atliekas. Mums norisi pasiekti aukštesnį mokesčių administravimo lygį – Taline už atliekas nemoka maždaug dešimtadalis teršėjų, o Klaipėdoje tik vienas iš šimto. Yra daug sričių, kur galime vieni iš kitų pasimokyti. Todėl iš epizodinio bendravimo pereiname prie sistemingo keitimosi patirtimi ir žiniomis. Laiku išgirstas geras patarimas gali sutaupyti ne vieną tūkstantį eurų ir milijonus nervų ląstelių“, – sakė Kertu Tiitso, Talino atliekų perdirbimo centro vadovė.

Šarūnas Reikalas pasakojo, kad neoficialus KRATC bendravimas su Talino kolegomis tęsėsi ne vienerius metus. Jų specialistai buvo susitikę tarptautinėse parodose, vyko vieni pas kitus konsultuotis specifiniais atliekų perdirbimo klausimais.

„Viliamės, kad iš mūsų tarptautinės partnerystės kylančios idėjos gali daryti įtakos ir Europos institucijų sprendimams. Kartais teorinės Briuselio rekomendacijos dūžta susidūrusios su mūsų realybe. Su Talino kolegomis esame toje pačioje geografinėje ir klimato zonoje, panašioje ekonominėje situacijoje, naudojame kone identiškas atliekų tvarkymo, apdorojimo technologijas, mūsų savininkai – municipalitetai, kurie reikalauja, jog mokestinė našta klientams būtų kuo mažesnė. Bendras estų ir mūsų balsas gal greičiau pasiektų eurobiurokratų ausis“, – sutarties privalumus vardijo Šarūnas Reikalas, KRATC direktorius.