Pertvarkytas korpuso darbas

Klaipėdos universitetinės ligoninės 4 korpuso link, kur įkurtas Infekcinių ligų skyrius, sukantis greitosios medicinos pagalbos automobilis – dažnas vaizdas per pastaruosius mėnesius. Vairuotojo ir šalia sėdinčio sveikatos priežiūros specialisto apranga įspėja, kad atgabenamas pacientas, kuriam įtariamas koronavirusas COVID-19.

Infekcinių ligų departamento vadovė gydytoja Jolanta Česienė, Reanimacijos ir Intensyviosios terapijos skyriaus vedėja Zita Vetrovienė, Infekcinių ligų departamento vyriausioji slaugos administratorė Diana Kleštornė, Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus vyresnioji slaugos administratorė Irena Bagdonienė patvirtina, kad ketvirtojo korpuso veikla – itin specifinė.

Departamento vadovė J.Česienė paaiškino, kuo išskirtinis Infekcinių ligų korpusas: „Anksčiau Klaipėdos universitetinės ligoninės 4-ajame korpuse buvo 2 infekcinių ligų skyriai, turintys palatas / boksus. Korpuse taip pat buvo Vaikų intensyvios terapijos skyrius. Šiuo metu visas korpusas pritaikytas COVID-19. Paskelbus karantiną ir atsiradus pirmiesiems pacientams, sergantiems COVID-19 infekcija, ženkliai padidėjo darbo krūvis.

Gydytojai buvo suskirstyti komandomis, kurios dirba pagal slankųjį grafiką. Papildomai buvo skirta gydytojų, slaugytojų, sustiprintas Priėmimo skyriaus darbas. Šiuo metu papildomai turime 11 gydytojų.“

Pasak J.Česienės, šis laikmetis – išbandymas visiems, tad ji palinkėjo laikytis karantino sąlygų bei pasitikėti savo darbą išmanančiais medikais.

Ruoštis pradėjo iš anksto

Infekcinių ligų departamento vyriausioji slaugos administratorė D.Kleštornė paaiškino, kaip organizuojamas darbas nuo paciento priėmimo iki gydymo:

„Pacientas į Infekcinių ligų korpusą atvežamas greitosios medicinos pagalbos (GMP) automobiliu arba nukreipiamas per 1808 liniją. GMP nukreipimu galima atvykti ir savo transportu. Pacientą pasitinka specialiai tam paskirti žmonės, kurie palydi tiesiai į skyrių.

Atėjęs gydytojas su slaugytoju paima reikalingus tyrimus ir, jei reikia, paskiria gydymą. Jei, sulaukus tyrimo rezultato, atsakymas būna neigiamas, pacientas išrašomas namo. Jei tyrimas teigiamas ir pasireiškia infekcijos požymiai – pacientas gydomas ligoninėje. Jei požymių nėra, jis išleidžiamas namo gydytis ambulatoriškai.“

Pokyčiai: automatizavus laboratorijos darbą, tyrimų našumas gerokai išaugo – iki 500–600 tyrimų per parą. (KUL nuotr.)

D.Kleštornė patvirtino, kad pandemija gerokai pakeitė ketvirtąjį ligoninės korpusą.

„Jau ir anksčiau vienas iš šio korpuso skyrių buvo skirtas ypač pavojingomis infekcinėmis ligomis sergančių pacientų hospitalizacijai. Šiandien visas korpusas visiškai paruoštas priimti pacientus, kuriems įtariama ar jau patvirtinta COVID-19 infekcija ir reikalingas gydymas. Visi kiti skyriai, veikę šiame korpuse, buvo performuoti taip, kad pacientai būtų guldomi po vieną.

Pasiruošta, kad palatos su tualetu ir dušu būtų aprūpintos deguonimi, ryšio priemonėmis. Įrengti persirengimo kambariai, atskiriant švarius ir nešvarius srautus. Buvo sudaryti pacientų ir darbuotojų judėjimo planai pagal švarias ir nešvarias kryptis. Skyriai aprūpinti konteineriais infekuotoms atliekoms, skalbiniams rinkti. Darbuotojams užtikrintas maitinimas du kartus dienoje: pietūs ir vakarienė.“

Pasak vyriausiosios slaugos administratorės, darbo organizavimas korpuse pradėtas dar gerokai iki karantino pradžios – nuo kovo 1 dienos. Pirmiausia buvo paruošti du infekciniai skyriai su reanimacijos poskyriu. Vėliau, po dviejų savaičių, parengti ir likę skyriai: Afektinių sutrikimų, Reumatologijos , Nervų ligų, Slaugos ir Vertebroneurologijos, taip pat Priėmimo poskyris.

„Visi darbuotojai, kurie dirbo Infekciniame skyriuje, persiorientavo dirbti su COVID-19 infekcija, prieš tai išėję apmokymus dėl asmens apsaugos priemonių naudojimo ir šios infekcijos atpažinimo. Gydytojai apmokyti, kaip tinkamai paimti tepinėlius dėl COVID-19“, – pasakojo D.Kleštornė.

Korpuso darbuotojų gretas papildė ne tik specialistai iš kitų ligoninės skyrių, bet ir savanoriai iš Klaipėdos universiteto, Klaipėdos valstybinės kolegijos.

Pati sunkiausia – pradžia

Reanimacijos ir Intensyviosios terapijos skyriuje gydomi sunkiausiai COVID-19 infekcija sergantys pacientai. Nors pastarųjų skaičius svyruoja priklausomai nuo situacijos, skyriaus vedėja Z.Vetrovienė patikino, kad su tenkančiu krūviu susitvarko.

„Visi dėvime apsisaugojimo priemones. Gydytojai dirba po 12 valandų. Sunku visą tą laiką išbūti su tokia apranga. Gerai, kad COVID-19 situacija blogėjo ne tokiais sparčiais tempais“, – santūriai įtemptą laiką apibūdino vedėja.

„Pirmosios dvi savaitės buvo labai sunkios. Paskui jau įsivažiavome į ritmą. Vis geriau pradėjome pažinti čia gulinčių žmonių poreikius, – pradžią prisiminė vyresnioji slaugos administratorė I.Bagdonienė, pasakodama apie slaugytojų bei jų padėjėjų darbą išskirtinėmis sąlygomis. – Dauguma gulinčių pacientų yra garbaus amžiaus, dažniausiai serga lėtinėmis ligomis. Pacientai guli uždarose patalpose, iš kurių negali išeiti. Įprastai karantinuojami ligoniai vizituojami tris kartus per dieną, bet mūsų ligoniams to per mažai.“

Palatose pacientai turi prijungtus vietinius telefonus. Turintys galimybę gali paskambinti ir iš savo mobiliojo telefono. Išgirdę skambutį, slaugytojai prieina prie durų. Galintys kalbėti pasako, ko pageidauja. Slaugytojos pasiteirauja apie paciento būklę ir atsiliepia į jo pageidavimus. Labai dažnai skambina artimieji, norėdami sužinoti apie ligonio būklę.

Kai kurie pacientai negali laikyti rankose telefono, tad šis jiems pridedamas prie ausies, kad galėtų išgirsti artimųjų balsus. Jiems tai yra labai svarbu. Pacientams taip pat perduodami artimųjų atnešti lauknešėliai, kuriuos slaugytojos paima iš Priėmimo skyriaus.

„Skyriuje dirba nuostabios slaugytojos, kurios neprarado atsakomybės jausmo šiuo sudėtingu laikotarpiu. Nepaisydamos iškylančių sunkumų, aktyviai ir nuoširdžiai bendrauja, nežiūri darbo valandų, stengiasi vienos kitoms padėti“, – savo komanda pasidžiaugė vyresnioji slaugos administratorė.

Padidėjo kartais

Kovoje su pandemija viena iš sudedamųjų darbo dalių – laboratoriniai tyrimai. Ligoninės molekulinės diagnostikos laboratorija, iki tol atlikusi genetinius tyrimus dėl paveldimų ligų (onkologinių, kardiologinių), nustatinėjusi mutacijas piktybinio auglio navikinėse ląstelėse taikininės terapijos parinkimui, užsiėmusi infekcinių ligų molekuline diagnostika ir gydymo efektyvumo sekimu, – buvo priversta persiorientuoti.

Kaip paaiškino Molekulinės diagnostikos laboratorijos vedėja, doc. dr. gydytoja genetikė Jūratė Gruodė, nuo kovo vidurio visa genetinė diagnostika sustojo ir iki šiol čia atliekami tik COVID-19 PGR tyrimai. Nuo tada gerokai išaugo ir darbo apimtys – jos padidėjo daug kartų! Jei anksčiau laboratorija per savaitę atlikdavo apie 100 tyrimų, dabar per dieną padaroma apie 500–600 tyrimų.

„Molekulinei diagnostikai pradėjome ruoštis dar vasario mėnesį: bendradarbiaujant su Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) įdiegėme ir validavome diagnostinį metodą COVID-19 tyrimui, atlikome persidengiančius tyrimus su NVSPL. Nuo kovo 18 d. Sveikatos apsaugos ministerijos leidimu Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliekame COVID-19 PGR tyrimus, nors tam buvome pasiruošę anksčiau.

Šiuo metu tyrimus atliekame visam Klaipėdos kraštui: Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos raj., Neringos miesto, Palangos miesto, Šilutės, Skuodo savivaldybių ligoninių pacientams, profilaktinėms sveikatos priežiūros ir slaugos darbuotojams, Lietuvos kariuomenei, visų Klaipėdos, Klaipėdos krašto mobiliose brigadose surinktiems ėminiams“, – pasakojo J.Gruodė.

Medikų tyrimai – nuo pradžių

Laboratorijoje dirba keturi medicinos genetikai ir vienas gydytojas genetikas, nukreipti kiti darbuotojai. Pasak vedėjos, darbo krūvis gerokai išaugo jau pirmosiomis darbo savaitėmis – komanda dirba po 16–18 valandų. Tiesa, šie tempai iki šiol nesumažėjo: kai kurie darbuotojai per savaitę gali pasidžiaugti vos vienu laisvadieniu, o vadovė tokios galimybės kol kas neturi.

„Taip intensyviai dirbame ne tik todėl, kad tyrimus veža iš įvairių regiono kampelių. Nuo pat pradžių mūsų administracijos požiūris buvo toks – intensyviai tirti visus darbuotojus, ypač turinčius kontaktą su pacientais. Būtent todėl iš pradžių ir nustatėme daugiau užsikrėtusių medikų. Darau prielaidą, kad kitose didžiosiose šalies gydymo įstaigose didžiausias dėmesys pirmiausia buvo skiriamas pacientų tyrimams. Pas mus nuo pat pradžių vienodai buvo tiriami ir pacientai, ir personalas“, – paaiškino gydytoja.

J.Gruodė pripažįsta, kad taip intensyviai per savo darbo praktiką dar neteko dirbti. Didžiulė atsakomybė, personalo susitelkimas, nuovargis, susipinančios įvairios emocijos – tai tik maža dalis medikų nūdienos.

„Kai medijose pamatome pavargusį kolegos veidą, žinome, kad tai nėra tik paveiksliukas. Didžiuliai krūviai. Tai fiziškai ir emociškai sudėtingas laikotarpis“, – taip trumpai šį nelengvą metą galėtų apibūdinti laboratorijos vedėja.

Prisijungė po ligos

„Esame labai dėkingi dviem Lietuvos sveikatos mokslų universiteto doktorantėms, prisijungusioms prie mūsų – jos padėjo dvi savaites. Nuo balandžio pradžios viena Molekulinio skyriaus darbuotoja nutraukė vaiko auginimo atostogas ir prisijungė prie mūsų, kita prisijungs birželio mėnesį. Mūsų gretas papildė akių ligų gydytoja, viena iš pirmųjų mūsų ligoninės darbuotojų, kuriai buvo diagnozuota COVID-19 sukelta infekcija. Pasveikusi ji atėjo dirbti į mūsų laboratoriją.

Atlikus molekulinius tyrimus, tyrimo rezultatus į e-sveikatą pateikia grupė gydytojų. Taip pat Patologijos skyriaus gydytojas, pirmąsias savaites dirbęs kartu su mumis, bei patologijos technologai, ypač vyr. administratorė, visą šį laikotarpį ruošia terpes visai Klaipėdos apskričiai. Taigi, be laboratorijoje dirbančių šešių specialistų, yra visa komanda, įtraukta į ėminių tyrimo procesą. Kiekvienas šis etapas yra labai svarbus“, – apie savo komandą plačiau papasakojo ir nematomo, bet itin svarbaus darbo užkulisius atskleidė J.Gruodė.

Apimtys išaugo kelis kartus

Balandžio pradžioje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo instaliuota automatizuota sistema „Cobas 6800“, leidžianti gerokai padidinti tyrimų našumą. Darbo apimtys nuo 150–200 tyrimų per dieną išaugo iki po 500–600 tyrimų. Viešoje erdvėje, kalbant apie COVID-19 mėginių tyrimą, neretai akiratyje atsidurdavo šiuos tyrimus atliekančios ir nespėjančios laboratorijos. Vedėja neslepia, kad ją su kolegomis šios pastabos žeisdavo.

„Mes visus tyrimus atliekame per parą. Pacientų iš ligoninių ir mobilių punktų ėminiai ištiriami pirmumo tvarka, t. y. per 5–8 val. Nuo ėminio pristatymo į laboratoriją, profilaktinė patikra – bendra tvarka, per 24 val.“, – paaiškino ji.

Pasak J.Gruodės, kol kas tyrimų apimtys nelabai mažėja, tačiau jau galima pasidžiaugti, kad pasitaiko dienų, kai nenustatomas nė vienas naujas COVID-19 atvejis.

„Kaip gerai!“ – tokiais žodžiais palydima žinia, kai nenustatomas naujas atvejis. „Et, dar yra“ – taip apgailestaujama dėl kiekvieno teigiamo tyrimo, sukeliančio nemažai įtampos, ypač būna liūdna, kai infekcija nustatoma kolegai.

Svarbioji grandis

Kova su pandemija išryškino ir dar kai kuriuos beveik nematomus, bet svarbius darbus. Viešumoje retai kada girdima apie operatores valymui. Visi žino, kad jos egzistuoja, bet šios specialistės dažniausiai prisimenamos tada, kai reikia išvalyti, išdezinfekuoti patalpą.

Kaip pastebi ligoninės Hospitalinių infekcijų profilaktikos ir kontrolės departamento vadovas, gydytojas epidemiologas Rimantas Jonas Pilipavičius, pandemija parodė, kad jų darbas – itin svarbus, ir jei jis neatliekamas, sugriūva visa darbų grandinė. Be to, nuo užtikrintos higienos sveikatos priežiūros įstaigoje priklauso ne tik pacientų, bet ir viso personalo sveikata.

„Daug kam lengvas, neįpareigojamai atrodantis darbas iš tikrųjų reikalauja daug: nuolatinė fizinė veikla pati savaime pareikalauja daug jėgų, dirbant su cheminėmis medžiagomis yra rizika jomis apsinuodyti. Todėl reikia nemažai žinių turėti, kad būtum geras darbuotojas. Tai tikrai didelio pasiruošimo reikalaujantis darbas“, – patikino epidemiologas, apgailestavęs, kad kartais net visuomenės išrinktieji neslepia skeptiško požiūrio į šios specialybės atstovus.

Sunkus operatorės valymui darbas, susidūrus su COVID-19, tapo išties dideliu iššūkiu. Joms padidėjo darbo krūvis, apimtys, tempas. Į kiekvieną pacientą darbuotojos turėjo žiūrėti kaip į galimai sergantį šia pavojinga liga.

Per dieną reikėjo atlikti net iki 30 dezinfekcijų, kurios buvo skirstomos į dvi rūšis: patvirtintas COVID-19 arba ne. Po kiekvieno paciento patalpos turėjo būti vėdinamos ir tik po to operatorė galėjo atlikti dezinfekciją. Kiekvienai patalpai – atskiras inventorius. Darbas vyko nenutrūkstamai visą parą.

Pasigedo informacijos

Operatorės valymui baigusios kursus, kurių metu įgijo nemažai žinių apie chemines medžiagas, jų sudėtį, kokį galimą pavojų jos gali sukelti sveikatai.

Nuolatinis kvalifikacijos kėlimas bei mokymai leidžia operatorėms darbe jaustis užtikrintai. Higienos skyrių vyresniosios administratorės nuolat ieško informacijos apie valymo naujoves ir perduoda žinias savo personalui.

Pasak R.J.Pilipavičiaus, nors apie COVID-19 skelbiama daug informacijos, tačiau žinių apie patalpų, paviršių valymą ir dezinfekciją buvo pasigesta, tad informacijos teko ieškoti kitų šalių (tokių kaip Kinija, Italija, Anglija) šaltiniuose.

„Liga nauja, todėl mums teko pirmiesiems tvarkytis ir ieškoti greitų sprendimo būdų. Laiko pasiruošti buvo labai mažai, o sprendimus reikėjo daryti čia ir dabar“, – pridūrė departamento vadovas.

Prisiminė iššūkių pradžią

R.J.Pilipavičius prisiminė, kad ruoštis galimiems iššūkiams ligoninė pradėjo, gavus informaciją apie COVID-19 paplitimo mastus Kinijoje, apie šios infekcijos plitimą ES šalyse: buvo peržiūrėti, revizuojami vidaus teisės aktai, reglamentuojantys darbą infekcijos išplitimo metu.

Kovo pradžioje gavus sveikatos apsaugos ministro įsakymą dėl sveikatos priežiūros paslaugų dėl COVID-19 ligos organizavimo tvarkos, KUL buvo paskirta Klaipėdos ir Tauragės apskrityse paslaugų teikimą organizuojančia įstaiga.

Ligoninę reikėjo skubiai perorganizuoti ir paruošti naujai veiklai – darbui su įtariamais ir gydomais COVID-19 pacientais. Buvo peržiūrėtas ir papildytas KUL ekstremalių situacijų valdymo planas, restruktūrizuota veikla, patvirtintas koronaviruso infekcijos valdymo algoritmas, kuriame numatytas infekcinio korpuso Nr. 4 skyrių laipsniškas uždarymas priklausomai nuo infekuotų/sergančiųjų COVID-19 pacientų skaičiaus, atlaisvinant visą korpusą sergančiųjų COVID-19 gydymui. Buvo uždaryti 8 ligoninės skyriai, kad Infekcinių ligų korpusas būtų visas skirtas COVID-19 pacientams.

„Tam reikėjo reorganizuoti medikų ir kito personalo darbą. Visa tai buvo padaryta per maksimaliai trumpus terminus. Infekcinių ligų korpusas veikia stabiliai, personalas tinkamai ir kokybiškai teikia asmens sveikatos priežiūros paslaugas“, – tikino gydytojas epidemiologas.

Karantinas praretino gretas

Karantino pradžioje ligoninėje trūko ir žmogiškųjų resursų: dėl epideminės situacijos, darbuotojų saviizoliacijos, nedarbingumo, vaikų priežiūros ir kitų priežasčių nedirbo apie 500 darbuotojų, tad likusieji buvo priversti dirbti gerokai didesniu krūviu.

Vyriausiojo gydytojo įsakymais buvo sudarytos COVID-19 valdymo grupė ir infekcijų kontrolės grupė. Kontrolė buvo vykdoma visuose skyriuose, ypatingą dėmesį skiriant infekcinių ligų korpusui ir priėmimo bei izoliaciniams skyriams, per kuriuos didžiausia tikimybė į Klaipėdos universitetinę ligoninę patekti infekcijai.

Epidemiologinės kontrolės ir priežiūros procesą vykdo ne tik infekcijų kontrolės grupė, bet ir aktyviai dalyvauja kita administracijos grandis – skyrių vedėjai bei vyresniosios ir vyriausiosios slaugos administratorės. Skyriams perduota reikalinga informacija, bei metodinė medžiaga, personalas papildomai apmokytas, kaip naudotis asmens apsaugos priemonėmis, užtikrinti reikiamą higienos būklę padaliniuose. Keičiantis situacijai, klausimai buvo sprendžiami vadovaujantis ministerijos rekomendacijomis ir tvarkomis.

Darbai – per distanciją

Pandemijos metu ligoninė susidūrė ir su kitais iššūkiais. Vienas iš pagrindinių buvo komunikacija ir informacijos teikimas karantino metu, esant ribotai tiesioginio informacijos perdavimo galimybei.

Vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis, ligoninės darbuotojams nurodyta, atliekant kasdieninį darbą, vengti tarpusavio tiesioginio fizinio kontakto, laikytis saugaus atstumo, griežtai laikytis asmens higienos reikalavimų, stengtis visą darbą atlikti distanciniu būdu, tarpusavyje bendrauti tik esant būtinybei ir tik darbiniais klausimais. Buvo visiškai sumažintas susirinkimų, vizitacijų skaičius, konsultacijos atliekamos nuotoliniu būdu, išrašomi elektroniniai receptai.

Pasak R.J.Pilipavičiaus, situacija su asmens apsaugos priemonėmis ligoninėje COVID-19 epidemijos metu nebuvo prasta, bet ėmė gerėti patiems įsigijus priemonių. Kovo pabaigoje jų sulaukta ir iš ministerijos.

Gydytojas atkreipė dėmesį, kad asmens apsaugos priemonės buvo naudojamos, vadovaujantis besikeičiančiomis Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis. Visomis reikalingomis priemonėmis buvo aprūpinamas infekcinių ligų korpuso personalas, dirbantis su įtariamais ar COVID-19 liga sergančiais pacientais.

Ten dirbantis personalas dirba tik tame korpuse ir laikosi griežčiausių izoliavimo reikalavimų, jiems skirtos atskiros persirengimo ir kitos reikalingos patalpos. Apžiūrint kitus pacientus, naudojamos standartinės apsaugos priemonės pagal ministerijos rekomenduotus saugumo lygius. Tad reikėjo žymiai didesnių rankų antiseptiko bei dezinfekcijos priemonių, kuriomis buvo aprūpinti visi ligoninės skyriai, kiekių.

Iššūkiai įveikti?

Personalo asmens apsaugos priemonių naudojimo mokymai buvo atliekami nuolat, o atsiradus COVID-19 padidėjusiai grėsmei, buvo suintensyvinti. Iš viso atlikta 11 mokymų, apmokyta virš 500 medicinos darbuotojų. Be to, mokymai buvo tęsiami skyriuose, kur skyrių vyresniosios slaugos administratorės dar papildomai apmokė savo personalą darbo vietoje. Mokymai po karantino paskelbimo dienos buvo atliekami konferencijų salėje bei kitose vietose, darbuotojus išskirsčius rekomenduojamais saugiais atstumais.

„Tai tik dalis iššūkių, su kuriais ligoninė susidūrė pandemijos, karantino ir ekstremalios situacijos metu. Pradžioje dėl neaiškios situacijos ir metodinės informacijos trūkumo buvo įvairių nuotaikų, baimių, bet ligoninės personalas pilnai susidorojo su sunkumais. Padėtis visiškai kontroliuojama ir valdoma, sureguliavus pacientų ir personalo srautus, visiems darbuotojams atlikus COVID-19 tyrimus ir juos kartojant nustatyta tvarka, testuojant ir izoliuojant visus atvykstančius pacientus. Tarp personalo atsirado didesnis pasitikėjimas, sumažėjo baimė, o mažėjant karantino suvaržymams, ligoninės veikla grįžta į normalų kasdieninį ritmą“, – reziumavo gydytojas epidemiologas R.J.Pilipavičius.

„Svarbiausia, ką davė darbas karantino dėl COVID-19 metu, yra įgyta neįkainojama, įvairiapusė praktinė patirtis, dirbant su ypač pavojinga infekcija užsikrėtusiais ir sergančiais pacientais – klinikinė ir darbo organizavimo, – pasakojo infekcinių ligų korpuso Nr. 1 vedėja gydytoja infektologė Dalia Bračkienė.

– Yra jaučiamas visų darbuotojų, dirbančių infekcinių ligų korpuse, komandinis darbas, savitarpio pagalba visur ir visada. Labai daug pagalbos sulaukėme iš gydytojų, slaugytojų, slaugytojų padėjėjų ir kitų darbuotojų, nukreiptų dirbi su COVID-19 pacientais iš kitų ligoninės padalinių.

Manau, kad visa tai ir geras darbo organizavimas ligoninėje lėmė šiandieninius rezultatus, suvaldant COVID-19 infekcijos plitimą regione“.

Skaičiais apie COVID-19 Klaipėdos universitetinėje

Ligoninės molekulinės diagnostikos skyriuje atlikti per 26 tūkst. COVID-19 tyrimų.

Nustatyta per 400 užsikrėtusių pacientų.

Ištirti beveik 1500 ligoninės darbuotojai, atlikti 3610 tyrimai (su pakartotiniais).

Pirmas infekuotas Covid-19 pacientas stacionarizuotas kovo 12 dieną.

Infekcinių ligų korpuse gydoma 7 infekuoti COVID-19 pacientai.

Infekcinių ligų reanimacijos skyriuje pacientų nėra.

Iš viso gydyta per 180 infekuotų COVID-19 pacientų, dalis jų išleisti tolesniam gydymui į namus, iš jų 66 pacientai, pasveikusieji ligoninėje, išrašyti į namus.