Kelerius metus trukęs projektas finišavo grandioziniu mokinių koncertu, vykusiu KTU Vaižganto progimnazijoje, kurios kryptys – architektūrinis ir gabių vaikų ugdymas, tačiau išlikęs ir atsakingas požiūris į bendrą meninį ugdymą,
Muzika virto bendryste
Savaitei šįkart į Lietuvą suvažiavę trylikos-penkiolikos metų projekto dalyviai, susirinkę iš Lietuvos, Turkijos, Graikijos ir Lenkijos, pasinėrė į bendras repeticijas, iš kurių gimė neeilinis pasirodymas – koncertas „Pasaulio muzika augalams ir bendruomenei“.
Partnerio nuotr.
Skelbdama apie šį baigiamąjį projekto renginį mokykla kvietė „ateiti pajusti muzikos galią, bendrystę ir tarptautiškumo dvasią – čia susitinka kultūros, idėjos ir gamtos įkvėpimas“. Tai buvo galima pajusti ne tik per patį pasirodymą, bet ir kalbantis su mokiniais prieš generalinę repeticiją.
„Muzikos mokykloje groju pianinu, diriguoju ir lankau chorą, solfedžio ir muzikos istorijas pamokas“, – pasakojo Austėja Valaitytė, projekte siekusi įgyti dar daugiau žinių ir įgūdžių, susijusių su muzika, kitų kultūrų pažinimu ir bendravimu.
Viename projektų etapų ji su klasės drauge viešėjo Turkijoje. Ten lankė vietinę mokyklą, gyveno kito projekto dalyvio šeimoje. Koncerte ji pasirinko šokti, dainuoti ir groti ritminiais instrumentais.
Austėja kalbėjo, kad projektas labai praplėtė jos akiratį.
Partnerio nuotr.
Nebijoti klysti ir išbandyti
Kitas projekto dalyvis Raigardas Petronis vardijo, kad ruošdamasis koncertui išmoko groti būgnais, patobulino grojimo gitara įgūdžius. „Raigardas puikiai groja fortepijonu, važinėjo po tarptautinius konkursus, o per projektą ėmėsi perkusijos. Muzikos mokykloje išbandyti perkusijos neturi galimybės. Kaip ir gitaros. Tai ne akademinis grojimas. Tai grojimas savo džiaugsmui“, – papildė progimnazijos direktorė Rūta Songailienė.
„Labai daug repetavome. Ir vieni, ir su muzikos mokytoju. Visi jaučiamės labai gerai pasiruošę. Labai norime padėkoti mokytojui. Projekte daug naujo išmokom, pagilinom turėtus įgūdžius ir žinias“, – kalbėjo Marija Kazarian. Ji pridūrė, kad vienos svarbiausių gautų pamokų – nebijoti klysti, nebijoti naujų erdvių, nebijoti bandyti, kai tenka prisitaikyti prie kitakalbės aplinkos ir kitokios kultūros.
Partnerio nuotr.
Nustebino save ir mokytojus
„Per Erasmus projektą susidraugavome vieni su kitais, pamatėme kitas mokytojų puses. Nustebino“, – sakė septintokas Arnas Klimas.
Progimnazijos direktorė pridūrė, kad ir mokiniai nustebino mokytojus. „Mūsų vaikai – labai kantrūs, atsparūs, disciplinuoti palyginus su kitų projekte dalyvavusių šalių atstovais. Mūsų vaikai – šaunuoliai. Turi valios dirbti, kai reikia“, – gyrė mokyklos vadovė.
„Bet, direktore, čia viskas dėl mokytojų. Labai faina atmosfera. Kai su tavim mokytojas bendrauja, pajuokauja, o ne griežtai įsako kažką atlikti, kai pats mokytojas yra entuziastingas, tada ir mums norisi eiti ir daryti“, – kalbėjo mokiniai.
Partnerio nuotr.
Didžiulis poveikis
Muzikos mokytojas Vygintas Venclovas atkreipė dėmesį, kad projektas turėjo didžiulį poveikį jame dalyvavusiems mokiniams.
„Kai buvome Rode, galėjome įsitikinti, kaip jie bendrauja visai kitokioje aplinkoje, kaip sekasi gyventi kitose šeimose. Mūsų vaikai pasirodė labai šauniai. Grįžo jau kitokie. Atsirado laisvesnis bendravimas, kitoks santykis su mokytojais, administracija. Kalbant apie muzikinę pusę – koncerte pamatysite, kiek vaikai sugeba, kiek jie nori, kiek jie įdėjo darbo gamindami instrumentus ir t. t. Fantastika dirbti su tokiu jaunimu“, – rezultatais buvo patenkintas V. Venclovas.
Progimnazijos direktorė R. Songailienė pridūrė, kad projektas iš esmės pakeitė ir pačią mokyklos muzikavimo kultūrą.
Mokiniams sudarytos sąlygos groti ne tik per užsiėmimus, bet ir per pertraukas, po pamokų. Šia galimybe jaunimas noriai naudojasi. Trečdalis dalyvavusiųjų projekte lanko muzikos mokyklas. Kiti groja tik progimnazijoje. Į tai įsitraukė daug ne tik mergaičių, bet ir paauglių berniukų, nors juos išjudinti ir įtraukti į muzikavimą būna sudėtinga. Šį klausimą padėjo išspręsti perkusija. Menai, anot progimnazijos vadovių, padeda atsiskleisti vaikų gabumams visose srityse ir formuotis kaip asmenybėms.
Partnerio nuotr.
Pranoko lūkesčius
Kauniečiai koncertui ruoštis pradėjo gerokai iš anksto. Šalių atstovai susiuntė pasirinktus kūrinius, kurių atlikimui galima pritaikyti vokiečių kompozitoriaus Karlo Orffo sistemą – jis sukūrė instrumentų rinkinį, vadinamąjį Orffo orkestrą, skirtą muzikiniam ugdymui.
Scenoje iš viso pasirodė 50 Vaižganto progimnazijos atstovų ir 12 svečių iš užsienio mokyklų. Taip pat ir kviestiniai svečiai iš Kauno berniukų chorinio dainavimo mokyklos: profesionalus dainininkas, dėstytojas Paulius Kaminskas ir jaunasis pianistas Daumantas Gudaitis.
KTU Vaižganto progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, šio projekto koordinatorė Lietuvoje, Kristina Grigaitė-Bliūmienė atkreipė dėmesį, kad progimnazijoje su projektu viešėjęs Rodo muzikos mokyklos vadovas išreiškė susižavėjimą šios Kauno mokyklos muzikavimo kultūra ir išsakė susidomėjimą tolesniu bendradarbiavimu.
Koncertas pranoko visų lūkesčius. Progimnazijos atstovai labai dėkingi visai mokyklos bendruomenei ir socialiniams partneriams: Kauno berniukų chorinio dainavimo mokyklai „Varpelis“ ir P. Plechavičiaus kadetų licėjui, Verslo ir svetingumo profesinės karjeros centrui (VESK), kuriam vadovauja dr. Giedrė Kmitienė, bei rėmėjams už dovanas skirtas dalyviams – AB „Premia KPC“, sveiko judesio studijai „Motus Studio", „JustDeco“.
Partnerio nuotr.
Apjungtos įvairios sritys
K. Grigaitė-Bliūmienė apžvelgė, kad per praėjusius projekto etapus mokiniai turėjo galimybę gilintis į garsus įvairiais aspektais ir įvairiose šalyse. Projektas apjungė gamtos mokslus, muziką, architektūrą, skaitmeninę kūrybą, ir leido jaunimui praktiškai taikyti žinias tarptautiniu lygiu.
Turkijoje, Pozanti mieste, mokiniai dalyvavo muzikos ir šokio dirbtuvėse, susitiko su universitetų dėstytojais, tyrinėjo gamtą ir kultūrą Kapadokijos regione, sodino augalus.
Graikijoje, Rodo saloje, taikydami šiuolaikines skaitmenines priemones dalyviai kūrė gamtos garsais paremtus muzikinius kūrinius (soundscape), taip pat susipažino su Graikijos kultūra, šokiais ir istoriniais objektais, pavyzdžiui, Lindo akropoliu.
Partnerio nuotr.
Lenkijoje, Srodos mieste, mokiniai gerino žinias apie žaliąją architektūrą, dalyvavo kūrybinėse ir edukacinėse veiklose, lankėsi kultūriniuose objektuose, o savaitės pabaigoje kartu sodino augalų kompoziciją parke.
Lietuvoje projekto dalyviai pristatė mokinių atliktus tyrimus ir eksperimentus apie muzikos poveikį augalams, pademonstravo net 96 Orffo muzikos instrumentus, pagamintus iš antrinių žaliavų, ir pasidalijo žaliosios architektūros pavyzdžiais. Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje jie leidosi į šiaudinių sodų pasaulį – tyrinėjo jų simboliką ir mokėsi patys juos kurti.
Tautinės muzikos muziejuje laukė pažintis su tradiciniais instrumentais, kurių giminaičių galima rasti ir projekto dalyvių šalyse. Visa ši patirtis susiliejo į pasirengimą baigiamajam koncertui „Pasaulio muzika augalams ir bendruomenei“.
Projekto koordinatoriai – Turkija. Projektą finansavo Europos Sąjunga.
Naujausi komentarai