„Smagu būti įvertintiems pasauliniame kontekste. Šis konkursas – vienas prestižiškiausių alaus turnyrų 

Europoje, ir jame dalyvavome pirmą kartą. Ne sykį esame atsisiuntę aukso medalius laimėjusių produktų degustacijai, tačiau paragavę dažniausiai galvodavome „skanu, bet juk ir savo krepšelyje turime lygiaverčių gėrimų“. Tad nusprendėme ir mes išbandyti jėgas. Tiesą sakant, ėjome daug nesitikėdami, tiesiog norėjome pamatyti, kaip tokie konkursai vyksta. Tačiau pirmas bandymas virto bronzos medaliu, ir tuo labai džiaugiamės. Toks pripažinimas mūsų komandai suteikė dar daugiau motyvacijos“, – šypsojosi aludaris.

Konkurse buvo vertinamas gėrimų skonis, aromatas ir išvaizda. Aludaris pasakoja, kad nugalėtojai buvo renkami aklos degustacijos būdu, komisijos nariams nežinant, kurio prekės ženklo gėrimą ragauja. Konkurencija buvo išties nemaža, produkciją vertino daugiau negu šimtas patyrusių alaus someljė iš viso pasaulio, o produktas, laimėjęs bronzą, varžėsi vaisinių apyniuotų gėrimų kategorijoje.

„Į apdovanojimų ceremoniją Briuselyje vykti neplanavome, tačiau paskutinę minutę, kolegei įkalbėjus, persigalvojome. Ir, pasirodo, ne veltui. Atvykę sužinojome, kad laimėjome bronzos medalį, turėjome galimybę patys užlipti ant scenos ir atsiimti apdovanojimą, taip pat susipažinti su kitais laimėtojais“, – pasakojo Giedrius.

Atvykę sužinojome, kad laimėjome bronzos medalį, turėjome galimybę patys užlipti ant scenos ir atsiimti apdovanojimą, taip pat susipažinti su kitais laimėtojais.

 

Konkursas Belgijoje organizuojamas nuo 2012-ųjų, 2023 m. jame buvo vertinama apie 1 800 alaus iš viso pasaulio pavyzdžių.

Idėjų semiasi kelionėse

Pasak aludario, idėjos naujiems gėrimams dažniausiai gimsta keliaujant, dalyvaujant kraftinių gėrimų festivaliuose.

„Kiekviena šalis turi savo gėrimų kultūrą, rūšis, istoriją ir požiūrį į jų vartojimą. Todėl keliaujant gimsta daug naujų idėjų, kurias vėliau bandome pritaikyti Lietuvoje. Mes, aludariai, nuolat sekame naujienas, dalyvaujame įvairiuose renginiuose, seminaruose, siekiame eiti koja kojon su pasaulinėmis tendencijomis. Žinoma, gera idėja – dar ne viskas. Reikia apgalvoti, ar konkretus skonis bus priimtinas lietuviams, ar jis nebus nuobodus. Svarbu įvertinti ne tik tą visą gražiąją dalį, bet ir tai, ar yra techninių galimybių sumanymui įgyvendinti“, – sakė G. Valančius.

„Statista“ duomenimis, lietuviai pirmenybę teikia vietos gamintojų alui, taip pat didėja susidomėjimas kraftiniais gėrimais, nes žmonės ieško unikalių skonių. Šalyje taip pat pastebimas išaugęs nealkoholinio alaus vartojimas, susijęs su didesniu rūpinimusi savo sveikata.

Mes, aludariai, nuolat sekame naujienas, dalyvaujame įvairiuose renginiuose, seminaruose, siekiame eiti koja kojon su pasaulinėmis tendencijomis.

 

Pasak G. Valančiaus, idėjas naujai produkcijai dažniausiai siūlo bravoro aludariai, tačiau kartais gauna ir specialių prašymų iš kitų komandos narių.

„Mūsų komanda – išprususi savoje srityje. Generalinis direktorius Marius Horbačauskas pats yra diplomuotas alaus someljė, jis nuolat keliauja, ragauja, tad pasiūlo ir mums išbandyti naujoves ar kitų šalių ypatingas rūšis. Būna, ieškodami įkvėpimo į keliones siunčiame ir kitus kolegas, jie dar kitokį požiūrį parsiveža. O tuomet mes jau žiūrime, renkame, kas mums atrodo įdomu ir verta išbandyti“, – pasakojo aludaris.

Jis priduria, kad galima įgyvendinti kone visas sugalvotas idėjas, tačiau yra tam tikrų niuansų, į kuriuos svarbu atsižvelgti.

„Kai kuriems gėrimams labai sunku gauti žaliavos. Pavyzdžiui, jeigu apyniai auginami tik tam tikrose vietovėse, nedideliais kiekiais, bus sudėtinga gauti jų pakankamai, kad užtektų gėrimo gamybai. Tikėtina, kad jie bus ir labai brangūs. Tokių žaliavų ne tik sudėtinga atrasti ir gauti, bet ir jas parsivežti. Taip pat kai kurie gėrimai turi būti brandinami rūsyje, medinėse statinėse, o kai kurių gamybai reikia specifinių techninių galimybių, specialios įrangos“, – teigė G. Valančius.

Per metus „Volfas Engelman Studijoje“ sukuriama apie 10 rūšių alaus, čia kuriami ne tik eksperimentiniai alūs, bet ir kiti gėrimai.