Taip pat bendrovė atlieka patikrinimą, ar visi nebenaudojami pabėgiai sandėliuojami ir tvarkomi pagal galiojančius aplinkosauginius reikalavimus bei imasi veiksmų, kad ateityje tokie atvejai nepasikartotų. Paramą bendrovei tvarkant aplinkai pavojingas atliekas išreiškė ir Aplinkos ministerija.

Patikrinimo metu „Lietuvos geležinkeliai" nustatė keturis netinkamo pabėgių sandėliavimo atvejus, kuomet pabėgiai buvo užkasti žemėmis: trys atvejai nustatyti Panerių stotyje, vienas - Švenčionėlių.  Bendrovės duomenimis,  Vilniaus apskrityje po gruntu iš viso gali būti iki 5 tūkst. vienetų senų medinių pabėgių. Pirmadienį Panerių stotyje pradėti pabėgių atkasimo darbai.

Pasak „Lietuvos geležinkelių" generalinio direktoriaus Manto Bartuškos, patikrinimo metu nustatyta, kad seni pabėgiai šioje vietoje galimai liko dar iš sovietmečio, kai geležinkelių infrastruktūrą Lietuvoje valdė Pabaltijo geležinkeliai. Kiek tokių vietų yra visoje šalyje, bendrovė dar aiškinasi.

„Pirminiais duomenimis, minėti pabėgiai yra iš Pabaltijo geležinkelių perduotos mums administruoti infrastruktūros dalis - tai matyti iš turimų senų brėžinių. Kaip ir kodėl jie buvo užkasti, paaiškės tik juos atkasus ir atlikus išsamesnius tyrimus. Įtariame, kad tokių vietų, kuriose pabėgiai yra po žeme ir apie kuriuos mes nežinome, gali būti ir daugiau, todėl ir toliau tęsiame tyrimą įmonės viduje", - sako M. Bartuška.

Pasak aplinkos ministro Kęstučio Navicko, ar atkasti pabėgiai buvo žalingi aplinkai, paaiškės po atliktų cheminių tyrimų. „Jeigu žiūrėtume į pabėgių tvarkymą, tai šios atliekos gali būti tvarkomos tiek kaip pavojingos, tiek kaip nepavojingos. Tvarkymo būdas priklauso nuo tyrimų, kurie parodo cheminių medžiagų koncentracijas šiose atliekose”, - teigia ministras.

Pabėgių atkasimo ir pašalinimo darbai pradėti Panerių stotyje, vėliau jie bus tęsiami ir kitose vietose. Iki 2006 m. pabėgiai nebuvo priskiriami pavojingų atliekų grupei, todėl buvo sandėliuojami kaip mediena, parduodami ar kartais netgi deginami. Nuo 2006 m., įsigaliojus Europos Sąjungos direktyvai, pabėgiai priskirti pavojingoms atliekoms, todėl turi būti utilizuojami laikantis griežtų reikalavimų.

„Lietuvos geležinkeliai" kasmet atlikdami kelio remonto darbus, keičia defektinius medinius pabėgius naujais ar gelžbetoniniais - tai sudaro apie 2000 t. Beveik tiek bendrovė jų utilizuoja ar sandėliuoja pagal reikalavimus. Tačiau šiuo metu „Lietuvos geležinkeliai” sandėliuoja apie 9 000 t tolimesniam naudojimui netinkamų medinių pabėgių ir atliekų. Didelė dalis šių atliekų susikaupė dėlto, kad iki 2006 m. jos buvo laikytos paprastomis atliekomis ir jų utilizavimu nebuvo pasirūpinta.

Pasak „Lietuvos geležinkelių" generalinio direktoriaus M. Bartuškos, vienas iš bendrovės prioritetų - ekologija, todėl į aplinkosaugos reikalavimus bus žiūrima itin atsakingai. Šiuo metu „Lietuvos geležinkeliai" rengia priemonių planą utilizavimo paslaugoms pirkti supaprastinto atviro konkurso būdu.

„Iki dabar pabėgių utilizavimas yra vykdomas per vidaus sandorį su „Geležinkelių aplinkosaugos centru”, kuris pabėgius utilizuoja per vienintelę Lietuvoje tai galinčią daryti įmonę „Toksiką”. Šiuo metu skelbiame naują atvirą konkursą, į kurį, tikimės, įsitrauks ir Lenkijoje ar Latvijoje esančios įmonės, galėsiančios pasiūlyti geresnę kainą bei galimybę utilizuoti didesnį pabėgių kiekį", - kokių veiksmų bus imtasi nurodo „Lietuvos geležinkelių" vadovas.

Pasak M. Bartuškos, visų pabėgių, kuriuos šiuo metu turi „Lietuvos geležinkeliai”, utilizavimui reikia apie 1,8 mln. Eurų. „Sieksime, kad kasmet būtų sunaikinta beveik dvigubai didesnis kiekis pabėgių, nei buvo utilizuojama iki šiol. Mūsų tikslas - sutvarkyti ne tik kasmet keičiamus pabėgius, bet ir tai, ką paveldėjome kaip istorines atliekas - tiek užkastas, tiek netinkamai laikomas kitose vietose.

Pasak aplinkos ministro K. Navicko, atsižvelgiant į tai, kad didelis atliekų kiekis „Lietuvos geležinkeliuose” susikaupė dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių, Aplinkos ministerija sieks stebėti atliekų tvarkymo procesą ir bendradarbiauti su įmone, ieškant sprendimų, kaip atliekas sutvarkyti geriausiu būdu.

„Lietuvos geležinkelių” siekis atsakingai vertinti aplinkosaugos reikalavimus ir tvarkytis patiems, o ne sulaukus aplinkosaugininkų raginimų - sveikintinas. Žiūrint į dabartinį reglamentavimą ir į šį istorinės taršos palikimą, Aplinkos ministerija pažada bendradarbiauti ieškant sprendimų, kaip šias atliekas tvarkytu aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu”, - sako K. Navickas.