„Lietuvos geležinkelių“ valdyba 2013-ųjų birželį, kai joje dirbo ir R.Čepas, nusprendė atlikti NT studiją, o vidaus sandoris su antrine įmone „Geležinkelių projektavimas“ sudarytas 2014 metų vasarį. 15min.lt. teigimu, sandoriui buvo pasitelktas subrangovas -  R.Čepo valdytos grupės „Newsec“ bendrovė, kuriai teko daugiau nei pusė užsakymo vertės.

„Geležinkelių projektavimo“ vadovas Romas Rasiulis patvirtino, kad „Newsec“ grupės bendrovė buvo subrangovė, tačiau tikino nežinojęs, kad ji tiesiogiai susijusi su R.Čepu. Pastarasis taip pat neslėpė pats inicijavęs NT studijos, iš kurios uždirbo jo verslas, rengimą, tačiau pabrėžė procese nedalyvavęs ir interesų konflikto neįžvelgė.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo ekspertas Gediminas Sakalauskas 15min.lt teigė, jog R.Čepo situacija yra klasikinis interesų konfliktas, tačiau verslininkas Interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nepažeidė, nes jis taikomas tik akcinių bendrovių vadovams ir jų pavaduotojams, o ne valdybų neriams.

BNS primena, kad ankstesnė „Lietuvos geležinkelių“ valdyba, kurios nariu buvo ir R.Čepas, atšaukta 2016-ųjų gruodį, o naujai valdybai vadovauja nepriklausomas ekspertas Romas Švedas, bendrovė atlieka anksčiau sudarytų sutarčių, įskaitant ir vidaus sandorius, vertinimą.

2016-ųjų pabaigoje paaiškėjo, jog „Lietuvos geležinkeliai“ su antrinėmis įmonėmis 2011-2015 metais sudarė vidaus sandorių už 429 mln. eurų, o didelė jų dalis atiteko šių įmonių be konkursų samdytiems subrangovams. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) gruodį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl tokių sandorių.