Kaip pirmadienį pranešė „Litgrid“, šie įrenginiai užtikrins elektros energijos tiekimo kokybę reguliuodami įtampą ir reaktyviąją galią bei mažins technologinius nuostolius perdavimo tinkle.
„Siekdami per trumpiausią įmanomą laiką įgyvendinti ir „Harmony Link“ projektą, ir tarpsisteminių jungčių stiprinimo programą, kritinę įrangą perkame iš anksto. Šuntiniai reaktoriai yra skirti įtampos valdymui elektros perdavimo sistemoje – tai kertinis elementas valdant elektros sistemą, kurioje didžiąją dalį generacijos sudaro atsinaujinančių išteklių gamyba“, – pranešime teigia „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
Skelbiama, kad vienas iš trijų valdomų šuntinių reaktorių bus įrengtas Gižų transformatorių pastotėje Vilkaviškio rajone, kur prasidės „Harmony Link“ sausumos jungtis su Lenkija.
Kiti du šuntiniai reaktoriai bus įrengiami Darbėnų ir Mūšos skirstyklose įgyvendinant Tarpsisteminių jungčių stiprinimo programą, pastačius 330 kV elektros perdavimo linijas Darbėnai–Varduva–Mūša ir Panevėžys–Mūša.
Anot bendrovės, įgyvendinus programą, Lietuvos–Latvijos tarpsisteminis elektros perdavimo pralaidumas padidės nuo 1 250 megavatų (MW) iki 2 250 MW, taip pat bus sudarytos galimybės prie perdavimo tinklo prijungti papildomai 1 100 MW sausumos vėjo, 800 MW saulės ir 2400 MW jūrinio vėjo elektrinių galių. Programą planuojama baigti 2034 m.
Šalyje šiuo metu veikia vienas 330 kV reaktyviosios galios valdomas šuntinis reaktorius Lietuvos elektrinės transformatorių pastotėje. Taip pat Lietuvos sistemoje veikia dar 11 mažesnės galios šuntinių reaktorių, tačiau jie nėra reguliuojami, jų įtaka lokali.
„Harmony Link“ sausumos jungties projektas Lietuvoje planuojamas Vilkaviškio rajono, Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybių teritorijose. Numatoma, kad jungties statybos darbai prasidės 2027 metų antrąjį ketvirtį.
Naujausi komentarai