„Infrastruktūra, nepaisant to, kiek jai yra metų, kiek intensyviai investuojame kapitalą, yra saugi. Čia yra nejudinama vieta, visuomenė turi tai žinoti“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė Vytis Žalimas.
V. Žalimas pabrėžė, kad beveik pusę geležinkelių eismo dar reguliuoja sovietinė sistema, kurią reikia atnaujinti.
„Kone 40 procentų mūsų ekosistemos prižiūri ir reguliuoja eismą sovietinė rėlinė sistema. Ji unikali savo amžiumi ir technologija ir mes patys ją vieninteliai suprantame, ją palaikyti galime savo jėgomis maksimum iki dešimtmečio. Ji savo funkciją išpildo. Jos atnaujinimas kainuos šimtus milijonų eurų, bet ji dešimt metų dar gali veikti“, – kalbėjo „LTG Infra“ vadovas.
„Kiti ruožai, artėjantys į savo dienos pabaigą, jau yra modernios kompiuterizuotos sistemos, bet jas reikės irgi atnaujinti“, – pridūrė V. Žalimas.
Anot jo, sovietinė technologija veikia patikimai, tačiau jai reikalingi dideli žmogiškieji ištekliai.
„Pati technologija veikia patikimai, tiktai jai reikia labai daug rankinio darbo. Šiuolaikinės sistemos nereikalauja tiek žmogiškojo resurso saugiai valdyti eismą. Kita žinutė, kuri mums kelia nerimą žiūrint į ateitį – žmonės, kurie išmano (sovietines – BNS) sistemas, išeina į pensinį amžių ir laikas tiksi“, – kalbėjo įmonės vadovas.
Jis pridūrė, kad šiuo metu LTG suremontuoja apie 30 kilometrų vėžės per metus, tačiau reikia suremontuoti du kartus daugiau – 60 kilometrų.
„Tas atotrūkis nėra labai didelis ir situacija susiklosčiusi sudėtinga finansinė prasidėjo 2022 metais. Per kelis metus susiformavo darbų atsilikimas. Bet tai neturi nieko bendro su eismo saugumu, nes mes galime valdyti saugiai eismą naudodami kitas savo procedūras ir technologijas“, – sakė V. Žalimas.
Laikinasis LTG vadovas Arūnas Rumskas pabrėžė, kad valstybė subsidijuoja geležinkelius, tačiau tai nereiškia, kad negalima turėti gerai veikiančių geležinkelių.
„Aišku, pinigų visąlaik norisi daugiau, bet tai nereiškia, kad turint pinigų tiek, kiek turime, negalima turėti normalių, gerai veikiančių geležinkelių. (...) Turime savo kažkokį įsivaizdavimą, savo sąrašą, kokių dalykų reikėtų, kad tie traukiniai galėtų greičiau važiuoti, būtų ne dviguba, o triguba apsauga kažkokiuose ruožuose. Valstybe skųstis tikrai negalime. Valstybė geležinkelius subsidijuoja, tikrai tą vertiname ir suprantame“, – kalbėjo jis.
„Dešimtys milijonų kasmet yra skiriama grynai atnaujinimams (geležinkelio – BNS), į remontus. Nėra taip, kad tų pinigų nėra, jų yra skiriama pagal galimybes“, – pridūrė laikinas LTG vadovas.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas trečiadienį teigė, kad pinigų geležinkelių saugumui užtikrinti turėtų ieškoti Susisiekimo ministerija iš savo asignavimų.
Kaip rašė BNS, šeštadienį prieš vidurnaktį Jiesioje nuo bėgių nuriedėjo iš Palemono į Duisburgą važiavęs lokomotyvas ir keturi krovininiai vagonai. Tuo metu penktadienį Gudžiūnų stotyje Kėdainių rajone nuo bėgių nuriedėjo keli skaldą gabenę vagonai.
LTG Verslo atsparumo direktorius Gediminas Šečkus pirmadienį teigė, kad incidento Jiesios stotyje buvo galima išvengti, jei ten būtų veikusi geležinkelio signalizavimo sistema. Anot jo, tokiai sistemai reikalingas papildomas finansavimas.
Incidentų priežastis tiria LTG komisija, Teisingumo ministerija taip pat pradėjo avarijų saugos tyrimą, o du atskirus ikiteisminius tyrimus pradėjo Kauno prokurorai.
Naujausi komentarai