Tai reiškia, kad bendrovė negali tęsti veiklos Kauno oro uoste, o jos statinius ir inžinerinius įrenginius už rinkos kainą, anot įmonės, turėtų įsigyti „Lietuvos oro uostai“ (LTOU). 

Tačiau „Lietuvos oro uostai“ BNS pranešė, kad pasibaigus nuomos sutarčiai „Aviabaltika“ įpareigota atlaisvinti išnuomotą sklypą ir apie tai ji yra informuota.

„Dėl šio reikalavimo vykdymo LTOU jau kreipėsi į Kauno apylinkės teismą. Po teismo sprendimo situacija ir konkretus sprendimas bus aiškesnis“, – BNS pranešė LTOU. 

BNS kol kas nepavyko susisiekti su įmonės vadovu V. Brazaičiu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) liepos 24 dieną galutiniu ir neskundžiamu sprendimu atmetė bendrovės skundą dėl tokio vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos išvados bei Vyriausybės nutarimo.

„Nustatytų ryšių su priešiškų valstybių subjektais turėjimas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia investuotojo pažeidžiamumą, ir galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams tam tikrame ūkio sektoriuje“, – pranešė LVAT.

LVAT pabrėžė, jog bendrovės veikla laikoma strategiškai svarbaus transporto sektoriaus dalimi, o oro uostas yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios infrastruktūros objektas susisiekimui ir krašto gynybai karinės agresijos bei kitais atvejais.

Be to, teismas pažymėjo, jog nuo 2012 iki 2023 metų bendrovės akcijas valdęs ir jas kitam asmeniui perleidęs J. Borisovas jau buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, o akcijų perleidimas grėsmių saugumui nepašalino, nes abu juos siejo ilgalaikiai santykiai.

Registrų centro duomenimis, J. Borisovas „Aviabaltikos“ akcijas pernai gegužės pabaigoje perleido įmonės generaliniam direktoriui Viktorui Brazaičiui.

Nustatytų ryšių su priešiškų valstybių subjektais turėjimas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia investuotojo pažeidžiamumą, ir galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (...)

 

LVAT paliko nepakeistą Regionų administracinio teismo šių metų gegužės 2 dienos sprendimą – abu teismai bendrovės ginčytą vyriausybinės komisijos išvadą ir Vyriausybės nutarimą pripažino pagrįstais ir teisėtais. 

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vyriausybinės komisijos sprendimas pagrįstas Registrų centro, Užsienio reikalų ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento duomenimis, jame aiškiai nurodyta, kad bendrovė aktyviai dirbo Baltarusijoje, be to, dalis pastarosios ir Rusijos įmonių, su kuriomis ji dirbo, priklauso šių šalių kariniam ir pramoniniam kompleksui, turi komercinių ar kitokių ryšių su gynybos ir saugumo sektoriumi arba kitaip jį remia.

„Aviabaltika“ teismams teigė, jog komisijos ir Vyriausybės nutarimuose nėra nurodyti konkretūs bendradarbiavimo su Baltarusijos ir Rusijos subjektais atvejai ir aplinkybės, kurios patvirtintų prieštaravimą įšalies nacionalinio saugumo interesams.

„Vien ta aplinkybė, kad Jurijus Borisovas nuo 2012 iki 2023 metų valdė pareiškėjos akcijas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ji neatitinka nacionalinio saugumo interesų“, – teismams teigė „Aviabaltika“.

„Aviabaltika“ prekiauja aviacijos technika ir įranga bei teikia sraigtasparnių remonto paslaugas Kauno oro uosto apsaugos zonos teritorijoje, jos angarai yra valstybiniame žemės sklype, kurio nuomos sutartį įmonė tęsė nuo 1994 metų, o paskutinį kartą ji buvo pratęsta iki 2023 metų spalio.

Įmonė 2023 metų veiklos ataskaitoje rašo, kad 2023 metų spalio 4 dieną Vyriausybė pripažino ją neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų, o nutarimas inicijuotas įmonei siekiant pratęsti žemės sklypo nuomos sutartį su valstybės valdoma bendrove „Lietuvos oro uostai“.

„Įmonės įtraukimas į šį sąrašą riboja jos galimybes pratęsti šią žemės nuomos sutartį. Nepratęsus sutarties „Lietuvos oro uostai“ yra įsipareigoję įsigyti įmonei priklausančius statinius ir inžinerinius įrenginius už jų rinkos kainą“, – rašoma ataskaitoje.

LVAT šiemet birželį galutinai pripažino, kad J. Borisovas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir atmetė jo skundą dėl institucijų nesuteikto leidimo jam gyventi Lietuvoje.

J. Borisovas teismams skundė Migracijos departamento priimtus sprendimus, kuriais jam panaikintas leidimas gyventi Lietuvoje ir uždrausta penkerius metus atvykti į šalį.

J. Borisovas praeityje žinomas iš nušalinto prezidento Rolando Pakso apkaltos proceso. Konstitucinis Teismas pripažino, kad R. Paksas sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui J. Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.