Septyniolika metų lenkų valdomą vieną didžiausių šalyje stiklo gamybos įmonę „Klar Glass Lietuva“ Panevėžyje smaugia milijoninės skolos. Šalies stiklo pramonę panorusi išsaugoti „Kauno stiklo“ bendrovė derasi su lenkais dėl Panevėžio stiklo įmonės pirkimo, tačiau derybos stringa dėl pernelyg didelės akcijų kainos.

Pusšimtį amžiaus skaičiuojantis fabrikas gamina ir į daugelį šalių eksportuoja skaidrią stiklo tarą, grūdintą ir baldams skirtą stiklą, stiklo paketus, stiklus automobiliams.

Septyniolika metų įmonė priklauso Lenkijos verslininkams, šiuo metu dviem fiziniams asmenims, valdantiems ir stiklo fabriką Poznanėje. Įmonė nė karto nebuvo modernizuota, maža to, pastebėjus, kad lenkai išveža stiklo taros gamybos formas į Lenkiją, įtarta, jog į Poznanės stiklo fabriką norima perkelti ir gamybą.

„Norėjome įrodyti pirkėjams, kad turime atsarginį variantą ir nenutrauktume tiekimo, jeigu kas nors atsitiktų krosniai, todėl nutarėme išbandyti: išvežėme kelias formas, norėjome pasižiūrėti, ar jos gali kokybiškai dirbti. Toks buvo planas“, – aiškina „Klar Glass Lietuva“ generalinis direktorius Arturas Janas Wozniakas.

Įmonė kreditoriams skolinga apie 12 milijonų eurų, iš jų pusę – „Turto bankui“. Už valstybės vardu gautas paskolas „Turto bankui“ įkeistas nekilnojamasis turtas. Viešai spaudoje prabilus apie gresiantį bankrotą, sukruto ir patys lenkai, ir „Kauno stiklo“ bendrovė. Neslepiamas noras perpirkti įmonę, pradėtos derybos dėl akcijų įsigijimo.

„Dabar akcininkai ieško kuo palankesnės išeities iš padėties. Vadinasi, jeigu yra patikimas investuotojas iš Lietuvos, kuris ne tik nori, bet ir turi lėšų pirkti įmonę, tai tikriausiai jie parduos akcijas“, – sako A. J. Wozniakas.

Vien į naują krosnį reikėtų investuoti devynis milijonus, į stiklo gamybos atnaujinimą – 15 milijonų eurų.

„Per anksti komentuoti, derybos nebaigtos, sandoris dar nesudarytas, daugiau negaliu nieko komentuoti“, – sako „Kauno stiklo“ direktorius Evaldas Sauliūnas.

„Panoramos“ žurnalistų žiniomis, akcininkai užsiprašė per didelės kainos.

Stiklo įmonėje dirba daugiau nei 300 darbuotojų. Įmonės bankrotas miestui, kuriame nedarbas siekia beveik devynis procentus, būtų didelis smūgis. Miesto vadovai kreipėsi į įmonės savininkus.

„Mes negalime patarinėti investitoriams, kažkokių receptų sakyti, tiesiog pabrėžėme savo suinteresuotumą, kad tai svarbi miesto įmonė, svarbūs dirbantieji, ir prašome įmonę išlaikyti“, – teigia Panevėžio meras Rytis Račkauskas.

„Turto bankas“ prašo stiklo įmonės akcininkų pateikti viziją, ką žada daryti toliau. Jei atsirastų pirkėjas, bankas pasirengęs skolą leisti mokėti dalimis.