- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vis daugiau įmonių supranta, kad darbuotojams jau neužtenka vien pasiūlyti gerą atlygį ir pasyviai laukti iš jų efektyvių rezultatų.
Besikeičiančioje konkurencinėje aplinkoje labai svarbus jų nuolatinis kompetencijų ugdymas. Be to, investicijos į darbuotojų profesinius mokymus leidžia darbdaviams patiems ugdyti reikalingus specialistus. Tokie specialistai būna lojalūs, juos motyvuoja galimybės siekti karjeros.
Mokymai – jau norma
„Tai, kas tarptautinėse ir kitose vadybine prasme pažengusiose įmonėse ir organizacijose seniai yra norma, didelėje dalyje vietinio kapitalo įmonių (ypač nedidelių, veikiančių regionuose) – dar beveik kosmosas arba tik formaliai deklaruojami dalykai“, – teigė Personalo valdymo profesionalų asociacijos direktorė Aušra Bytautienė.
Personalo valdymo profesionalų asociacija kasmet atlieka pagrindinių personalo valdymo rodiklių tyrimą. Jo duomenimis, 2015 m. vidutinė personalo valdymui skirtų lėšų vienam darbuotojui suma buvo 436,73 euro, 2016 m. – 405,54 euro, o 2017 m. – 409 eurai.
Taip pat tyrimas atskleidžia, kad įmonės neskuba tiesiog pirkti mokymų iš išorės, o pirmiausia ieško, kaip panaudoti vidinį potencialą.
Nauda akivaizdi
Pasak A.Bytautienės, profesionalai gali būti tinkami konkrečiai situacijai tam tikru laikotarpiu. „Labai tikėtina, kad, situacijai pasikeitus, įmonei prireiks visiškai kitokių kompetencijų, taigi tektų burti naują profesionalų komandą. Tik įsivaizduokime, ką tai reikštų: vieni darbuotojai atleidžiami, kiti priimami, kas neduotų jokio teigiamo rezultato tiek darbuotojų motyvacijos, tiek įsitraukimo prasme. Tuo labiau kad nuolatinė darbuotojų paieška ir atleidimas įmonei kainuoja realius ir gana didelius pinigus“, – aiškino ji.
Visai kas kita, jei laikinai pasitelkiamas išorinis ekspertas tam tikrai situacijai spręsti. Tuomet įmonės darbuotojai turi galimybę dirbdami kartu su tokiu ekspertu mokytis – tai leidžia jiems įgyti papildomų kompetencijų, kurios lieka įmonės viduje, didina darbuotojų įsitraukimą ir pasitenkinimą darbu.
Skiria įspūdingas sumas
Mokymams didelę reikšmę skiria ir didžiausias šalyje darbdavys – prekybos tinklas „Maxima“. Pernai juose dalyvavo daugiau negu 5,6 tūkst. tinklo darbuotojų. Vien iki šių metų pabaigos „Maxima“ planuoja mokymus suteikti dar apie tūkstančiui darbuotojų.
Mūsų gausi „Maximos“ komanda vienija daugybę profesionalų, turinčių išskirtinės patirties ir gebėjimų, todėl skatiname mentorystę.
Šiemet mokymams skirtas biudžetas yra beveik du kartus didesnis – 235 tūkst. eurų. „Stiprindami darbuotojų kvalifikacijas ir ugdydami naujas jų kompetencijas reguliariai organizuojami įvairūs tiek išoriniai, tiek ir vidiniai mokymai. Mūsų gausi „Maximos“ komanda vienija daugybę profesionalų, turinčių išskirtinės patirties ir gebėjimų, todėl skatiname mentorystę. Aktyviai rengiame vidinius mokymus ir įvairias tobulėjimo programas, kur kolegos dalijasi savo žiniomis“, – pažymi „Maximos“ personalo departamento direktorė Margarita Plešakienė.
Patys rengia specialistus
M.Plešakienė atkreipia dėmesį, kad į „Maxima“ priimami ir reikiamos patirties neturintys, tačiau motyvuoti ir pasirengę mokytis darbuotojai. „Investuojame į naujų darbuotojų parengimą darbui. Naujo darbuotojo integracija yra labai svarbi jo tolesnei karjerai ir įsitvirtinimui, todėl visus naujokus pirmiausia apmokome, kad suteiktume darbui reikiamų žinių ir praktikos įvairiose srityse: nuo bendravimo su klientais iki maisto ruošimo“, – teigė M.Plešakienė.
Šiuo metu devyniuose šalies miestuose veikia „Maximos“ maisto gamybos praktinio mokymo centrai, kuriuose galima įgyti virėjo, mėsininko, kepėjo ar konditerio profesijai reikalingų profesinių įgūdžių.
Itin didelis dėmesys įmonėje skiriamas ir parduotuvių vadovų tobulėjimui bei jų darbui su komanda. Specialiai vadovams „Maxima“ neseniai organizavo konferenciją apie vadovavimą ir lyderystę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teismas užkirto kelią A. Stumbrui bylinėtis dėl prisijungimo prie „Litgrid“ elektros tinklo3
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą nepriimti Rolando Pakso žento ir verslo partnerio Aivaro Stumbro skundo byloje dėl atmestų prašymų prisijungti prie bendrovės „Litgrid&ldquo...
-
„YIT Lietuva“ statys naują „Agrokoncerno“ fermų kompleksą – darbų vertė 52,6 mln. eurų1
Tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ Radviliškio rajone, Bebrujų kaime, statys modernų 52,6 mln. eurų vertės „Agrokoncerno grupės“ karvių fermų kompleksą. 53 ha ploto sklype plėtojamas kom...
-
GIPL rangovė „Alvora“ kaltina energetikos institucijų vadovus šmeižtu
Pagrindinė Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) statybos rangovė „Alvora“ šmeižtu kaltina energetikos ministrą, GIPL užsakovės „Amber Grid“ bei Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovus, ta...
-
„BaltCap“ afera: aiškėja, kas galėjo nutikti su dingusiais milijonais45
Buvęs investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo partneris Šarūnas Stepukonis į Lietuvos lošimų bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ akcininkės Estijos to paties verslo įmonės „OB Holding 1&...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
VŠT iš „Veolios“ jau gavo 9,5 mln. eurų už taršos leidimus, likusių lėšų tikisi netrukus
Vilniaus miestas ir Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) iš Prancūzijos energetikos grupės „Veolia“ jau atgavo dalį Stokholmo arbitražo pernai lapkritį priteistos sumos – 9,5 mln. eurų už įmonės 2002–2017 metais ...
-
Teismas iš naujo spręs, kurios šalies teisme turi būti nagrinėjama „BaltCap“ byla8
Vilniaus apygardos teismas turės iš naujo nagrinėti, ar investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo įmonių ieškinys dėl Šarūno Stepukonio praloštų dešimčių milijonų eurų grąžinimo turi b...
-
J. Petrauskienę antrai kadencijai siūloma skirti Valstybės duomenų agentūros vadove
Valstybės duomenų agentūros vadove antrai kadencijai siūloma skirti dabartinę įstaigos direktorę Jūratę Petrauskienę. ...
-
IAE valdyboje liko tie patys nepriklausomi nariai bei valstybės tarnautoja
Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės (IAE) valdyboje liko tie patys trys nepriklausomi nariai ir valstybės tarnautoja. ...
-
Teismas panaikino 4,8 mln. eurų „Alvoros“ turto areštą
Vilniaus apygardos teismas panaikino strateginio Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio (GIPL) statybos pagrindinės rangovės „Alvorai“ 4,8 mln. eurų vertės turto areštą, trečiadienį pranešė „Alvora“. ...