Jo teigimu, Lietuva kartu su Baltijos šalimis jau yra pasirengusi galimam Rusijos veiksmui atjungti jas nuo BRELL elektros tiekimo žiedo ir prie Europos tinklų prisijungtų per parą.

„Sinchronizuotis galime jau šiandien“, – penktadienį Seimo Ateities komiteto posėdyje pabrėžė R. Masiulis.

„Pats sinchronizavimo veiksmas yra įmanomas, mes esame jam pasiruošę. Dabar mes kalbame tik apie tai, kaip ekonomiškiau, pigiau ir paprasčiau sinchronizuotis“, – paaiškino jis.

Pasak R. Masiulio, techninis sinchronizacijos planas jau paruoštas kartu su Latvija ir Estija, taip pat suderintas su Europos Komisija (EK).

„Su EK esame suderinę, kad nuo tada, kai rusai mus atjungia, per 24 val. esame sinchronizuoti“, – pabrėžė „Litgrid“ vadovas.

Jis argumentavo, kad sinchronizacija nebaigiama dabar, kadangi tai šaliai kainuotų gerokai brangiau, esą reikiamai elektros energijai pasigaminti tektų labiau naudoti Elektrėnų šiluminę elektrinę, kurioje kūrenamos šiuo metu rekordiškai brangios gamtinės dujos.

„Jei sinchronizuojamės šiandien, mums šiek tiek daugiau reikės „sukti“ Elektrėnus, ir tai turės ekonominių pasekmių, nes reikės deginti dujas, kurios nėra pigios“, – teigė „Litgrid“ vadovas.

Tuo tarpu ateityje, pasak R. Masiulio, Lietuvoje įrengus tris planuojamus sinchroninius kompensatorius – įrenginius elektros tiekimo sistemos stabilumui palaikyti – sinchronizacijos kaštai bus gerokai mažesni.

„Kiekviena diena mūsų tinklui suteikia stabilumo, patikimumo ir pigesnio veikimo. Tarkime, pastačius sinchroninius kompensatorius sinchronizacija mums praktiškai nekainuoja“, – akcentavo R. Masiulis.

„Tai toks loginis rebusas – Lietuva jau gali sinchronizuotis, tas techniškai nėra problema. Bet su kiekviena diena tai bus pigiau, paprasčiau ir stabiliau“, – savąją argumentaciją apibendrino „Litgrid“ vadovas.

ELTA primena, kad Lietuvos sinchronizaciją su žemyninės Europos elektros sistema planuojama baigti 2025 m. Pasak „Litgrid“, jai įgyvendinti būtina įrengti tris sinchroninius kompensatorius, kuriuos pateiks vokiečių bendrovė „Siemens Energy“.

Įmonė sinchroninius kompensatorius 2023 m. turėtų sumontuoti Alytaus ir Telšių transformatorių pastotėse, o 2024 m. – ir Neries (Vilniaus rajonas) transformatorių pastotėje.

Pasak „Litgrid“, sinchroninis kompensatorius – tai perdavimo tinkle įrengtas didelis besisukantis variklis, kuris pats negamina elektros, o ją naudoja. Sukimosi sukurta inercija padeda užtikrinti stabilų sistemos dažnį ir patikimą sistemos darbą. Panašūs įrenginiai veikia Airijos, Danijos, Vokietijos, Italijos, Norvegijos elektros sistemose.

Baltijos šalių elektros energetikos sistemos šiuo metu vis dar yra priklausomos nuo dažnio valdymo Rusijoje – vadinamojo BRELL žiedo. Be Baltijos šalių, jam priklauso Baltarusija ir Rusija.