- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos elektros tinklai su Europa gali būti sinchronizuoti jau dabar, tačiau tai kainuotų brangiau, sako šalies elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
Jo teigimu, Lietuva kartu su Baltijos šalimis jau yra pasirengusi galimam Rusijos veiksmui atjungti jas nuo BRELL elektros tiekimo žiedo ir prie Europos tinklų prisijungtų per parą.
„Sinchronizuotis galime jau šiandien“, – penktadienį Seimo Ateities komiteto posėdyje pabrėžė R. Masiulis.
„Pats sinchronizavimo veiksmas yra įmanomas, mes esame jam pasiruošę. Dabar mes kalbame tik apie tai, kaip ekonomiškiau, pigiau ir paprasčiau sinchronizuotis“, – paaiškino jis.
Pasak R. Masiulio, techninis sinchronizacijos planas jau paruoštas kartu su Latvija ir Estija, taip pat suderintas su Europos Komisija (EK).
„Su EK esame suderinę, kad nuo tada, kai rusai mus atjungia, per 24 val. esame sinchronizuoti“, – pabrėžė „Litgrid“ vadovas.
Jis argumentavo, kad sinchronizacija nebaigiama dabar, kadangi tai šaliai kainuotų gerokai brangiau, esą reikiamai elektros energijai pasigaminti tektų labiau naudoti Elektrėnų šiluminę elektrinę, kurioje kūrenamos šiuo metu rekordiškai brangios gamtinės dujos.
„Jei sinchronizuojamės šiandien, mums šiek tiek daugiau reikės „sukti“ Elektrėnus, ir tai turės ekonominių pasekmių, nes reikės deginti dujas, kurios nėra pigios“, – teigė „Litgrid“ vadovas.
Tuo tarpu ateityje, pasak R. Masiulio, Lietuvoje įrengus tris planuojamus sinchroninius kompensatorius – įrenginius elektros tiekimo sistemos stabilumui palaikyti – sinchronizacijos kaštai bus gerokai mažesni.
„Kiekviena diena mūsų tinklui suteikia stabilumo, patikimumo ir pigesnio veikimo. Tarkime, pastačius sinchroninius kompensatorius sinchronizacija mums praktiškai nekainuoja“, – akcentavo R. Masiulis.
„Tai toks loginis rebusas – Lietuva jau gali sinchronizuotis, tas techniškai nėra problema. Bet su kiekviena diena tai bus pigiau, paprasčiau ir stabiliau“, – savąją argumentaciją apibendrino „Litgrid“ vadovas.
ELTA primena, kad Lietuvos sinchronizaciją su žemyninės Europos elektros sistema planuojama baigti 2025 m. Pasak „Litgrid“, jai įgyvendinti būtina įrengti tris sinchroninius kompensatorius, kuriuos pateiks vokiečių bendrovė „Siemens Energy“.
Įmonė sinchroninius kompensatorius 2023 m. turėtų sumontuoti Alytaus ir Telšių transformatorių pastotėse, o 2024 m. – ir Neries (Vilniaus rajonas) transformatorių pastotėje.
Pasak „Litgrid“, sinchroninis kompensatorius – tai perdavimo tinkle įrengtas didelis besisukantis variklis, kuris pats negamina elektros, o ją naudoja. Sukimosi sukurta inercija padeda užtikrinti stabilų sistemos dažnį ir patikimą sistemos darbą. Panašūs įrenginiai veikia Airijos, Danijos, Vokietijos, Italijos, Norvegijos elektros sistemose.
Baltijos šalių elektros energetikos sistemos šiuo metu vis dar yra priklausomos nuo dažnio valdymo Rusijoje – vadinamojo BRELL žiedo. Be Baltijos šalių, jam priklauso Baltarusija ir Rusija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„EMBank“ rezultatai: paskolų portfelis augo 27,7 mln. eurų, banko pajamos – trylika kartų
„European Merchant Bank“, turintis Europos Centrinio Banko (ECB) licenciją ir Lietuvoje veikiantis nuo 2019 m., skaičiuoja, kad 2021 buvo iki šiol geriausi veiklos metai bendrovės istorijoje. Remiantis audito duomenimis, bankas gerokai pa...
-
„Kesko Senukai“ traukiasi iš verslo Baltarusijoje18
Su Rusija visus verslo santykius jau karo pradžioje nutraukę „Kesko Senukai“ sustabdė veiklą Baltarusijoje ir traukiasi iš šios šalies prekybos tinklo OMA akcininkų. ...
-
Gautas leidimas statyboms legendinio Kauno „Merkurijaus“ vietoje16
Komercinio nekilnojamojo turto plėtros ir valdymo bendrovė „Baltic RED“ praneša gavusi leidimą pradėti statybas Kauno Laisvės alėjoje, buvusios parduotuvės „Merkurijus“ vietoje. Statybos darbus numatoma pradėti trečiąj...
-
Studijos atvėrė karjeros duris
Sakoma, kad kartais pati specialybė pasirenką žmogų. Taip nutiko ir Andriui Naginevičiui, kuris stengėsi atrasti save įvairiose darbo vietose, kol jo neįtraukė statybų sektorius. Prieš septynerius metus meistru pradėjęs dirbti Andrius, &scar...
-
Lietuvos oro uostai pernai patyrė 703 tūkst. eurų nuostolį
Lietuvos oro uostų pajamos pernai siekė beveik 29 mln. eurų ir buvo 30 proc. didesnės nei 2020 metais. Rekordiniais 2019 metais šis rodiklis buvo 48,5 mln. eurų. ...
-
„Giraitės vandenų“ suplanuoti darbai sparčiai juda į priekį2
Nors suplanuotus darbus bendrovė „Giraitės vandenys“ gali pradėti tik pavasarį, kai išeina pašalas ir pradžiūsta žemė, keletas objektų jau rikiuojasi užbaigtų darbų sąraše. ...
-
Šiaulių meras prašo nuo bankroto gelbėti atliekų tvarkytojus2
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas pranešė kreipęsis į parlamentinių partijų vadovus, prašydamas inicijuoti maždaug 4 mln. eurų kaip skolos nurašymą Šiaulių atliekų tvarkytojams. ...
-
Lietuvos vandentvarkos įmonė kovoja teismuose, kad jos lėšos nepasiektų Baltarusijos režimo2
Vandentvarkos srityje Lietuvoje ir užsienyje dirbanti „Arginta“ dar gerokai prieš pašlyjant santykiams su Baltarusija laimėjo konkursą įrengti nuotekų valyklą Vitebske. Šį projektą finansavo Europos rekonstrukcijos ir p...
-
Teismas aštuonioms dienoms atidėjo Vilniaus vairuotojų darbo sustabdymą1
Vilniaus miesto apylinkės teismas penktadienį nurodė Vilniaus viešojo transporto (VVT) darbuotojams aštuonioms darbo dienoms atidėti savo veiksmus dėl darbo sutarčių stabdymo. ...
-
Brangs beveik visos Lietuvos pašto paslaugos: pokyčiai – jau vasarą7
Lietuvos paštas turi nedžiugių naujienų – viskas brangs. Planuojama atleisti 600 darbuotojų dėl išaugusių nuostolių. Pokalbis su Lietuvos pašto generaline direktore Asta Songailiene. ...