„Eiti jau pramintomis pėdomis – sunku. Turbūt neįmanoma uždirbti pinigų iš to, kas jau sėkmingai buvo įgyvendinta kitų. Kiekviena verslininko idėja privalo būti ypatinga ir nepakartojama. Tik kūrybingumas yra sėkmės variklis“, – tikina Kaune sėdmaišių gamybos verslo įmonę „Lennycraft“ valdantys Jelena Rusinovič-Zelkouskaja ir Olegas Zelkouskis.

Startas – krizės akivaizdoje

J.Rusinovič-Zelkouskaja prisiminė, kad kartu su vyru visada svajojo įgyvendinti slaptą troškimą – įkurti verslą.

„Kai esi paprastas samdomas darbuotojas, šansų materializuoti ambicijas ir sumanymus – nedaug. Imtis naujos veiklos mus privertė susiklosčiusios aplinkybės. Gimė sūnus, todėl išėjau motinystės atostogų, o vyras tuo metu liko be darbo“, – kalbėjo dailės pedagogikos ir siuvinių technologijos specialybės mokslus baigusi moteris.

Pasak jos, verslo pradžia tapo pats krizės įkarštis, kai daugybė bendrovių bankrutavo.

„Buvo 2009 m., ekonominis nuosmukis. Daug kur jautėsi įtampa, suprastėjusi finansinė padėtis. Turbūt buvome drąsūs. Pagalvojome, jei pavyks įgyvendinti savo idėjas dabar, jokie sunkumai mums nebebus baisūs ateityje“, – kalbėjo moteris.

Savo bendrovę verslininkai pavadino „Lennycraft“, suderinę abiejų interneto slapyvardžius. Lietuvai šis pavadinimas yra gana neįprastas, jo labiau reikėjo bendradarbiaujant su užsieniečiais, todėl gyvuoja ir paprastesnis variantas – „Gyvi baldai“.

Apie riziką nenutuokė

Verslininkė pasakojo, kad įmonės „Lennycraft“ gaminami sėdmaišiai ir jų koncepcija atsirado besidomint nestandartiniais dalykais.

„Pervertėme daug žurnalų, naršėme internete. Mūsų dėmesį patraukė įdomūs ir stilingi baldai. Idėja kurti sėdmaišius gimė ir susiformavo per valandą, o visa kita buvo techniniai dalykai. Pamenu, kad verslo pradžioje turėjome tik siuvamąją mašiną ir daug entuziazmo. Ėmęsi veiklos, nelabai nutuokėme apie verslo riziką, konkurenciją, finansinius paskaičiavimus ir perspektyvas“, – kalbėjo J.Rusinovič-Zelkouskaja.

Pašnekovė pabrėžė, kad tuo metu pagrindiniu verslo varikliu tapo ne būsimo pelno skaičiavimas, o aiški idėja – noras išsiskirti, būti originaliems ir pastebėtiems.

„Neįmanoma prognozuoti pardavimo, pelno, pajamų. Mes siekėme sukurti nedidelę įmonę – šeimos verslą. Tai vadiname itališkuoju modeliu. Aišku, su didelėmis bendrovėmis nekonkuruojame, bet vietą po saule išsikovojome išskirtinės kokybės ir dizaino gaminiais“, – paaiškino verslininkė.

Pasak jos, šeimos tandemas – didelė pagalba dirbant. Verslininkų pora pasižymi universalumu: O.Zelkouskis sukūrė interneto svetainę, kurią pats prižiūri ir papildo įgyvendintais projektais, o J.Rusinovič-Zelkouskaja bendrauja su klientais, modeliuoja ir siuva.

Patraukė išskirtinumu

Nuo 2009 m. mažas, bet talentingas kolektyvas siūlo bekarkasinių baldų – sėdmaišių siuvimo paslaugas, vykdo įvairius individualius siuvimo užsakymus.

Visi įmonės dirbiniai pagaminti naudojant kokybiškas medžiagas ir profesionalius darbo įrankius, todėl gaminiai pasižymi puikia kokybe ir ilgaamžiškumu. Ypatingą dėmesį „Lennycraft“ skiria individualiems užsakymams – pataria, padeda išsirinkti reikiamas medžiagas ir spalvas bei įgyvendina visus kliento sumanymus.

Be sėdmaišių gamybos ir pardavimo, įmonė teikia ir sėdmaišių nuomos paslaugą – „Lennycraft“ ją pasiūlė pirmoji Lietuvoje. Paslauga įgauna pagreitį dideliais tempais ir jau antri metai iš eilės daugėja norinčiųjų nuomotis sėdmaišius.

Finansinė pagalba – paspirtis

Kaip teigė J.Rusinovič-Zelkouskaja, be pinigų šiais laikas net ir geriausios idėjos neturi šansų būti įgyvendintos. „Mūsų atveju neturėjome daug finansinių resursų ir ryšių, todėl pirmieji veiklos metai buvo labai sunkūs. Jeigu ne investicijos, vargu ar vis dar egzistuotume. Tokio verslo pradžiai būtų reikėję 30 000–50 000 litų“, – įsitikinusi moteris.

Ji prisiminė, kad pirmoji šeimos investicija buvo 1 200 litų, kuriuos verslininkai skyrė pramoninei siuvamajai pirkti, o sėdmaišius klientams pristatydavo antikvariniu mersedesu.
„Dabar turime gerokai pažangesnę siuvimo techniką ir firminį autobusiuką „Lennycraft“, kurio neįmanoma nepastebėti. Visa tai nebūtų įgyvendinta be finansinės paramos. Mums labai pagelbėjo galimybė pasinaudoti bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) administruojama lengvatine paskola. Ir mums pasisekė, nes skolindamiesi iš Verslumo skatinimo fondo gavome dalinį palūkanų kompensavimą. Tereikėjo užpildyti ir atsiųsti prašymą INVEGAI“, – kalbėjo pašnekovė.

Įmonės prašymas atitiko sąlygas, todėl jai buvo suteikta 95 proc. sumokėtų palūkanų kompensacija.

„Dabar įmonėje dirba keturi žmonės, išsikėlėme į naujas, didesnes patalpas. Iš INVEGOS be paskolos verslo pradžiai papildomai gavome kompensaciją darbuotojų atlyginimams. Plėtojame mūsų danišką projektą – sukurtas naujas prekės ženklas užsienio rinkoms. Turime keturis prekybos salonus partnerius, Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje“, – naujoves vardijo moteris.

Sėkmingai plečia verslus

Kauno taikomosios dailės mokyklos direktorės Dainos Rožinienės įsitikinimu, įvairios profesijos ir amatai – perspektyvi sritis, kurioje jaunimas gali realizuoti save.

„Mūsų įstaigos veikla yra orientuota į individualios veiklos kūrimą. Žinoma, kiekvienam mokslus baigusiam žmogui, atsižvelgiant į pasirinktą sritį, reikia skirtingo kapitalo: vieniems – didesnio, kitiems – mažesnio. Pastebiu, kad į profesines mokyklas atkeliauja nemažai vaikų iš socialiai remtinų šeimų. Tokiam jaunimui savo verslą pradėti tampa sunku dėl finansų trūkumo ar nežinojimo, kaip rasti paramą. Be to, juos dažnai kamuoja baimė“, – teigė direktorė.

Kaip teigė D.Rožinienė, vis dėlto daug Kauno taikomosios dailės mokyklos auklėtinių jau yra pradėję savo individualią veiklą. Sėkmingai verslus vysto internetu savo gaminiais prekiaujantys juvelyrai, kompiuterinės grafikos specialistai ar reklamos gamintojai.

Įstaigos direktorė jauniems žmonėms patarė būti drąsiems ir ieškoti daugiau patirties versle turinčiųjų pagalbos.

Karjerai pasiekti – profesija

Kaip teigė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovė Audronė Jankuvienė, profesinis mokymas Lietuvoje buvo ir tebėra nepelnytai nuvertintas.

„Apie 60 proc. šalies gyventojų dirba srityse, kur reikalingas profesinis išsilavinimas. Darbo biržos duomenimis, trys iš keturių registruotų laisvų darbo vietų yra skirtos kvalifikuotiems darbininkams. Dėl trumpesnio mokymo laiko ir tiesioginės orientacijos į ūkio poreikius profesinės mokyklos gali greitai atsiliepti į kvalifikuotų specialistų paklausą rinkoje“, – kalbėjo A.Jankuvienė.

Anot jos, per pastaruosius trejus metus stojančiųjų į Lietuvos profesines mokyklas padaugėjo 40 proc.

„Šiemet į mokyklas priimta 400 jaunuolių daugiau, nei buvo planuota, ir ši tendencija pastebima jau keletą metų, o į kai kurias specialybes net konkursai susidaro. Daugėja jaunimo, kuris stoja į profesinio rengimo mokyklas jau turėdamas aukštojo mokslo diplomą. Įgijus darbo rinkoje paklausią profesiją, neretai gali greičiau susirasti darbą ir uždirbti daugiau, nei baigęs mokslus universitete“, – įsitikinusi Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovė.

A.Jankuvienė vardijo, kad populiariausiomis profesijomis išlieka automechanikai, statybos apdailininkai, pardavėjai, padavėjai ir barmenai, socialiniai slaugytojai, kompiuterių ir technikos operatoriai.