Valstybės kontrolei nustačius, kad „Ignitis grupės“ vykdomas pirmojo jūros vėjo elektrinių parko projektas yra rizikingas ir per dvejus metus pabrango ketvirtadaliu, valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė sako, kad stringantis projektas gali turėti įtakos ir antrajam 700 megavatų (MW) galios jėgainių Baltijos jūroje parkui.

Jo konkursas spalio pradžioje neįvyko jame sudalyvavus tik valstybės valdomai „Ignitis grupei“. Anot I. Segalovičienės, pirmojo parko auditas leido geriau suprasti bendrovės galimybes imtis dar vieno tokio projekto.

„Turėjom labai aiškią Seimo užduotį įvertinti būtent pirmojo parko esminius parametrus (...) ir čia tikrai radome neatitikimų, (...) bet akivaizdu, kad šitie du parkai yra susiję ir (...) sprendimas dėl vieno turi įtakos ir sprendimams dėl antro“, – Žinių radijui antradienį sakė I. Segalovičienė.

„Išlaidos arba investicijos, kurios numatytos pirmame parke, atskleidžia jų („Ignitis grupės“ – BNS) pajėgumus ir įtakoja jų finansinę padėtį, kuri turi reikšmės ir antram parkui vystyti“, – teigė ji.

Valstybės kontrolė pirmadienį paskelbė, kad „Ignitis grupės“ antrinės bendrovės „Ignitis renewables“ vystomas komercinis vėjo parko Baltijos jūroje projektas dėl pokyčių rinkoje nuo 2023 metų pabrango 27 proc., o jo planuojama grąža smuko 40 procentų.

I. Segalovičienės teigimu, neteisinga sakyti, kad projektas yra neįmanomas, tačiau jam reikia skubių pokyčių.

„Iš esmės reikia peržiūrėti, kas vyksta, perkrauti projektą. Dėl to pasakėm („Ignitis grupei“ – BNS) įsivertinti (...) visas aplinkybes, visus pelningumus, grąžas, efektyvumą, galėjimą įgyvendinti šitą projektą laiku ir pateikti savo išvadas Finansų ir Energetikos ministerijoms. Nes tai yra labai svarbūs sprendimai, kuriuos turi padaryti ir kuriuos turi matyti ne tik „Ignitis grupė“, bet ir mūsų valdžios institucijos“, – kalbėjo valstybės kontrolierė.

Pasak jos, „Ignitis grupė“ pajėgi „išspręsti didelius klausimus“, tačiau tam turi įdėti akivaizdžias pastangas, iš naujo įsivertinti savo galimybes dėl projekto.

I. Segalovičienės teigimu, ryžtą turės parodyti ir valstybės institucijos.

„Valstybei reikia energetinio nepriklausomumo, valstybei reikia (jūros vėjo jėgainių – BNS) parko. Vadinasi, valstybė tada turi galvoti apie kitus sprendimus ir tas institucinis ryžtas tikrai reikalingas, nes kitu atveju tiesiog susidarys įspūdis, kad ji nesiima valdyti rizikų“, – sakė I. Segalovičienė.

Kaip rašė BNS, be valstybės pagalbos vystomo parko konkursą „Ignitis renewables“ 2023 metais laimėjo kartu su pasauline jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija „Ocean Winds“, kuri neseniai iš projekto pasitraukė ir „Ignitis renewables“ perėmė visą jo kontrolę.

„Ignitis grupė“ šiemet pripažino, jog Europoje ir Baltijos šalyse vėluojant didelės apimties elektrolizės, arba žaliojo vandenilio projektams bei dėl to sumažėjus galimybių užsitikrinti ilgalaikes elektros pardavimo sutartis, gali kilti sunkumų finansuojant jos vystomą maždaug 3 mlrd. eurų vertės jūrinį vėjo parką.

Todėl 2030 metais dabar numatyta komercinė jo veiklos pradžia gali vėluoti iki penkerių metų.