Opozicija tai susiejo su premjero Gintauto Palucko istorija, kai jo įmonė gavo lengvatinę nacionalinio plėtros banko ILTE paskolą.    

Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas Seime tvirtino, kad pakeitimai leis įmonėms greitai ir mažesniais kaštais priimti svarbiausius sprendimus.

„Siūlomi pakeitimai taip pat sudarys sąlygas tiek jaunam, tiek aukštą pridėtinę vertę kuriančiam verslui, taip pat net ir mažiausiems šeimos verslams pasinaudoti galimybėmis pritraukti investicijas neprarandant verslo kontrolės“, – posėdyje kalbėjo L. Savickas.

Anot jo, siūloma sudaryti galimybę įmonėms leisti išperkamąsias akcijas, nuo 4 iki 5 mėnesių ilginti akcininkų susirinkimo sušaukimo ir ataskaitų tvirtinimo terminą, atsisakyti dividendų ribojimų, supaprastinti tarpinių dividendų skyrimą. 

Tačiau kai kuriems parlamentarams kilo įtarimų dėl pataisos, kuria siūloma leisti įmonės vadovui priimti sprendimus dėl įstatinio kapitalo, jeigu įmonėje nebūtų valdybos.

„Ar įmanomas koks nors reglamentavimas europinis, kad bendrovės vadovas, kuris nėra akcininkas, gali padidinti įmonės įstatinį kapitalą?“ – klausė liberalas Eugenijus Gentvilas.

„Esate jūs su G. Palucku akcininkai, pasamdote mane po kadencijos bendrovės direktoriumi, jūs nesikišate, nes esate politikai, o E. Gentvilas, bendrovės direktorius, padidina įstatinį kapitalą esant reikalui, kad iš ILTE gautų didesnę lengvatinę paskolą“, – svarstė jis.

L. Savickas teigė, kad tokia pataisa siekiama lankstumo, o siūlomi saugikliai neleistų piktnaudžiauti.

„Yra numatyti saugikliai, kad ta papildoma tvarka, įgalinanti kitokius sprendimus, būtų sudaroma tiktai trims ketvirtadaliams akcininkų sutarus pasitvirtinti tokią įgaliojimų tvarką viduje, užtikrinami tie saugikliai viduje, bet tuo pačiu atliepiamas poreikis investuotojams pagal situaciją, jeigu yra poreikis, nusimatyti kitokią negu įstatymų numatyta tvarka“, – teigė ministras.

Kitas liberalas Simonas Kairys tvirtino, kad pataisos palankios G. Paluckui.

„Akivaizdu, kad šio įstatymo pakeitimo tikrai labai laukia premjeras G. Paluckas, nes asmeniškai jam nukristų tikrai didelė našta nuo pečių ir tokių situacijų, dėl kurių aiškinosi Seimui, tiesiog nebebūtų, nes įmonės vadovas pats galėtų didinti įstatinį kapitalą“, – pareiškė parlamentaras.  

Tuo metu konservatorius Mindaugas Lingė norėjo sužinoti, kada įstatymo pakeitimai buvo inicijuoti.

„Gegužės 21 dieną, atrodo. (...) Arti visų tyrimų (dėl premjero G. Palucko įmonei suteiktos lengvatinės paskolos – BNS). Tai tas datų artumas tikrai palieka erdvę vertinti, kad tai gali būti arti susijęs ir interesus atliepiantis pasiūlymas. Tai ar buvo kokio premjero vaidmens specifiškai, kad ši įstatymo nuostata, ši formuluotė atsiras tokia, kaip jinai yra užrašyta?“ – klausė M. Lingė.

L. Savickas tikino, kad su premjeru pataisos nederintos: „Tikrai šios nuostatos nebuvo nei derintinos, nei kažkokių klausimų ar pasiūlymų buvo sulaukta“, – tvirtino ministras.

Kaip rašė BNS, tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ ir „Laisvės TV“ praėjusią savaitę paskelbė, kad baterijų sistemas planuojanti gaminti premjerui iš dalies priklausanti įmonė „Garnis“ 200 tūkst. eurų paskolą lengvatinėmis palūkanomis gavo G. Paluckui jau dirbant premjeru.

Kita G. Paluckui iš dalies (51 proc. akcijų) priklausanti įmonė „Emus“ nebūtų galėjusi pretenduoti į paskolą, nes veikia per ilgai. „Garnis“ taip pat nebūtų galėjęs gauti paskolos, jeigu su „Emus“ formaliai veiktų įmonių grupėje. Todėl viešojoje erdvėje keliami klausimai, ar įmonė „Garnis“ nebuvo sukurta fiktyviai, siekiant gauti paskolą.

Seime antradienį G. Paluckas kartojo savo įmonių veikloje nedalyvaujantis nuo 2020 metų ir siūlo visų detalių klausti bendrovių vadovų, o ne jo, kaip akcininko.

Premjeras VTEK paprašė įvertinti situaciją, nors teigė esantis tikras, jog nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų.

Specialiųjų tyrimų tarnyba pranešė vertinanti žiniasklaidos informaciją, o bankas ILTE per savaitę žada atlikti vidinį auditą.