Didžiausios privačios medicinos paslaugų teikėjos Lietuvoje „InMedica grupės“, lyderiaujančios privačios chirurgijos klinikos Baltijos šalyse „Nordclinic“ ir Kauno kolegijos atstovai pabrėžia, kad šiuolaikinio medicinos darbuotojo kompetencijos apima ne tik medicinos žinias, ir atskleidžia penkis svarbiausius įgūdžius, reikalingus medicinos darbuotojams, norintiems sėkmingai dirbti sveikatos priežiūros srityje.

1. Empatija ir aktyvus klausymasis

„InMedica grupės“ personalo vadovė Ilona Stonienė teigia, kad medicinos personalas turi suprasti paciento emocijas ir jausmus, įsijausti į jo situaciją: „Jis turi pasirūpinti ne tik fizine paciento sveikata, bet ir emocine savijauta. Tai dažnai sukuria stipresnį gydytojo ir paciento ryšį.“

Ryšys: „InMedica grupės“ personalo vadovė I. Stonienė teigia, kad medicinos personalas turi suprasti paciento emocijas ir jausmus, įsijausti į jo situaciją. Kauno kolegijos nuotr.

Rasa Laurinavičiūtė, „Nordclinic“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos padalinio vyr. bendrosios praktikos slaugytoja, teigia, kad empatija yra laikoma svarbia kasdienės slaugos praktikos dalimi. Ji atkreipia dėmesį, kad gebėjimas įsijausti, suprasti kito žmogaus poreikius, jausmus (skausmą, nerimą, kančią) yra reikšmingas medicinos srityje dirbančio darbuotojo bruožas.

„Sklandus tarpusavio bendravimas praturtina ir padeda užtikrinti kokybišką slaugą. Slaugytojai, kaip sveikatos priežiūros specialistai, turi galimybę nemažai laiko praleisti bendraudami su pacientais. Ne visi pokalbiai būna lengvi – kartais pokalbiai ir slaugytojui, ir pacientui gali būti sudėtingi. Empatija leidžia slaugytojams suprasti, dėl kokių priežasčių pacientas vienaip ar kitaip reaguoja į savo sveikatos problemas ir ko jis taip siekia“, – dalijosi Kauno kolegijos Praktikos ir karjeros dienų įmonės partnerės atstovė R. Laurinavičiūtė.

Kauno kolegijos Medicinos fakulteto docentė dr. Viktorija Piščalkienė taip pat akcentuoja empatijos ir aktyvaus klausymosi svarbą dirbantiems medicinos srityje. Ji teigia, kad šis bruožas ypač svarbus slaugytojams, nes leidžia pažvelgti į pacientą holistiniu požiūriu ir taip suprasti ligonių emocinius ir fizinius poreikius.

„Empatija skatina slaugytoją kurti pasitikėjimu grįstą ryšį su pacientu, padedantį sumažinti paciento neigiamus jausmus, tokius kaip nerimą, baimes, kurių pacientai, sirgdami įvairiomis ligomis, patiria tikrai nemažai. Aktyviai klausydamas slaugytojas labiau supranta paciento išreikštus jausmus ir kokią žinutę jis siunčia. Labai dažnai pacientai labiau pasitiki slaugytojais, yra su jais atviresni nei su gydytojais, jaučia mažesnį barjerą bendraudami“, – dalijosi doc. dr. V. Piščalkienė.

Ji priduria, kad empatija ir klausymasis yra būtina efektyvaus komandos darbo dalis, nes siekiant bendro rezultato komandiniame darbe yra be galo svarbu išklausyti ir atsižvelgti į visų narių nuomonę.

2. Technologinis raštingumas

I. Stonienė teigia, kad šiuolaikinėje sveikatos priežiūros sistemoje technologijos vaidina vis didesnį vaidmenį, todėl gebėjimas dirbti su medicinos informacinėmis sistemomis yra būtinas, kad būtų užtikrintas informacijos tikslumas, efektyvumas ir pacientų saugumas.

Pasak doc. dr. V. Piščalkienės, technologijų naudojimas yra labai svarbus šių dienų slaugytojų darbe, nes padeda užtikrinti efektyvesnę ir saugesnę pacientų slaugą.

Kompetencijos: pasak Kauno kolegijos Medicinos fakulteto doc. dr. V. Piščalkienės, tik motyvuoti ir savarankiški slaugytojai gali laiku ir efektyviai reaguoti į pacientų sveikatos iššūkius. Kauno kolegijos nuotr.

„Dar prieš dešimt metų buvo plačiai diegiamos popierinės ambulatorinės kortelės, ligos istorijos stacionare, slaugos dokumentacija, rašomi siuntimai konsultacijoms pas gydytojus, išrašomi vaistų receptai popierine forma. Šių dienų slaugytojas, neturintis elementarių kompiuterinio raštingumo įgūdžių, negalėtų dirbti nė vienoje sveikatos priežiūros įstaigoje“, – technologinio raštingumo svarbą akcentavo doc. dr. V. Piščalkienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad skaitmeninės kompetencijos yra reikalingos stebint sunkias paciento būkles pagal objektyvius parametrus, vertinant jo būklę, atliekant diagnostines procedūras, laboratorinius tyrimus, administruojant vaistų paskyrimą, planuojant ir ruošiantis operacijoms ir įvairiais kitais klinikiniais atvejais.

„Galime pasidžiaugti informacinių technologijų plėtra gerinant įvairaus amžiaus asmenų, turinčių negalią, sveikatos priežiūrą. Kaip išskirtinį atvejį norėčiau paminėti pagalbines technologijas, pagrįstas tikslinėmis programėlėmis, reikalingas bendravimui su asmenimis, turinčiais intelekto negalią ar autizmo spektro sutrikimų“, – sakė Kauno kolegijos docentė.

Doc. dr. V. Piščalkienė priduria, kad Lietuva jau mažai atsilieka nuo kitų Vakarų šalių pagal imigrantų skaičių, kurių gimtoji kalba yra ne lietuvių. Daugelis, ypač vyresnio amžiaus, slaugytojų prasčiau geba kalbėti angliškai, todėl kalbos vertėjų, kaip pagalbinės komunikacijos priemonės, naudojimas gali pagerinti teikiamų slaugos paslaugų kokybę.

3. Analitinis mąstymas

Daugiau nei 70 proc. apklaustų įmonių mano, kad kūrybinis ir analitinis mąstymas yra įgūdžiai, kurių svarba 2023–2027 m. labiausiai išaugs. Tai rodo „Statista“ tyrimas, kurio metu buvo apklausta 11,3 mln. darbuotojų iš 803 organizacijų visame pasaulyje.

Daugiau nei 3 500 darbuotojų vienijančios „InMedica grupės“ personalo vadovė I. Stonienė teigia, kad analitinis mąstymas yra vienas iš svarbiausių įgūdžių. Jis padeda sveikatos priežiūros specialistams greitai ir tiksliai priimti sprendimus vertinant pacientų būklę.

„Gydytojas turi gebėti greitai įvertinti simptomus, suprasti jų galimas priežastis ir priimti sprendimą dėl diagnozės ir gydymo plano“, – sakė Kauno kolegijos Praktikos ir karjeros dienų įmonės partnerės atstovė I. Stonienė.

4. Motyvacija ir savimonė

„Nordclinic“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos padalinio vyr. operacinės slaugytoja Salvina Bagdonienė pabrėža: motyvuotas darbuotojas užtikrins darbo rezultatų kokybę, dalyvaus komandiniame darbe.

Kauno kolegijos nuotr.

„Kai išorinė motyvacija suderinama su vidine, pasiekiami patys geriausi darbo rezultatai. Vidinė motyvacija, kylanti iš žmogaus interesų, vertybių ir tikslų, yra pati tvirčiausia“, – dalijosi S. Bagdonienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad savimonė medicinos personalui taip pat yra labai svarbi: „Tinkamai vertinti save, savo santykį su aplinka, savo veiksmų rezultatus, girdėti atsiliepimus ir jais remiantis keistis, keisti savo darbo kokybę yra būtina. Tai sąlyga, užtikrinanti tobulėjimą.“

Anot S. Bagdonienės, natūralu, kad motyvacija ir savimonė eina greta – sąmoningas žmogus dažnai ras motyvacijos šaltinių tiek asmeniniame gyvenime, tiek darbe.

„Galiu pateikti pavyzdį, kaip operacinės slaugytojos motyvuojamos mylėti savo darbą, vertinti savo indėlį ir gilinti profesines žinias: joms organizuojama edukacija su paskaita apie chirurginių siūlų naujoves su praktine dalimi. Slaugytojos ir kiti darbuotojai turės galimybę pasipraktikuoti su mokomaisiais muliažais, naudodami tikrus chirurginius instrumentus ir jau pristatytus chirurginius siūlus. Gydytojas chirurgas dalysis žiniomis su kolegomis, vertins atliktus bandymus“, – pasakojo „Nordclinic“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos padalinio vyr. operacinės slaugytoja S. Bagdonienė

Jai antrina ir doc. dr. V. Piščalkienė ir pažymi, kad šiuolaikiniam slaugytojui motyvacija ir savarankiškumas yra būtini dėl išplėstų veiklos kompetencijų, reglamentuojamų medicinos normose. Tik motyvuoti ir savarankiški slaugytojai, pasak jos, gali laiku ir efektyviai reaguoti į pacientų sveikatos iššūkius ir priimti savarankiškus sprendimus, ypač esant kompleksiškoms situacijoms.

„Šios savybės padeda užtikrinti geresnį darbo planavimą ir efektyvumą, taip sumažinant klaidų riziką. Motyvuoti slaugytojai atviresni naujų profesinių žinių įgijimui ir jų diegimui į slaugos praktiką, glaudesniam bendradarbiavimui su kitais sveikatos priežiūros komandos nariais. Motyvacija taip pat svarbus veiksnys užkertant kelią perdegimo sindromui, kuris ypač ryškus tarp slaugytojų Lietuvoje“, – dalijosi doc. dr. V. Piščalkienė.

5. Patikimumas ir dėmesys detalėms

„Nordclinic“ ortopedijos ir bariatrijos padalinio vyr. bendrosios praktikos slaugytoja Aušra Lazauskienė sako, kad patikimumas ir dėmesys detalėms yra labai svarbūs aspektai slaugoje, nes jie lemia pacientų saugumą ir komfortą.

„Pacientai ir jų artimieji turi jausti, kad gali pasikliauti slaugytojo kompetencija ir atsakomybe, kad slaugytojas atliks užduotis be klaidų, laikysis nurodymų ir etikos principų. Patikimumas reikalauja ne tik profesinių įgūdžių, bet ir asmeninės slaugytojo atsakomybės“, – dalijosi A. Lazauskienė.

Ji akcentuoja, kad dėmesys detalėms yra vienas iš svarbiausių veiksnių, nes net mažiausia klaida gali turėti rimtų padarinių. Slaugytojas turi mokėti vertinti kiekvieną paciento būklės detalę, stebėti gyvybines funkcijas, surinkti tikslią informaciją apie sveikatos nusiskundimus, tiksliai pildyti dokumentaciją, laikytis visų higienos ir procedūrų reikalavimų.

„Dėmesys detalėms užkerta kelią galimoms komplikacijoms, užtikrina sklandžią diagnozės, gydymo eigą ir kokybę, padeda stiprinti paciento pasitikėjimą“, – pridūrė A. Lazauskienė.

Kūrybinis ir analitinis mąstymas yra įgūdžiai, kurių svarba 2023–2027 m. labiausiai išaugs.