Nekilnojamojo turto rinka Baltijos šalyse atsigauna - apie tai byloja naujai steigiami nekilnojamojo turto fondai, kurių per pastaruosius dvejus metus atsirado mažiausiai penki.

Visgi, nors fondų valdytojai kalba apie investicijoms tinkama laiką, jie pripažįsta, kad nekilnojamojo turto pirkėjų ir pardavėjų lūkesčiai vis dar dažnai nesutampa.

„Po krizės nekilnojamojo turto rinkoje atsirado daugiau vietos: mažiau dalyvių, konkurentai - daugmaž tie patys, nebėra didelių dalyvių, kurie turėtų ilgalaikių pigių pinigų ir galėtų nurungti konkurentus pasiūlydami geresnę kainą“, - dienraščiui „Verslo žinios“ sakė keturis nekilnojamojo turto investicijų fondus valdančios bendrovės „Lords LB Asset Management“ vadovas Andrius Stonkus.

Anot jo, šiuo metu Baltijos šalyse investuojančių nekilnojamojo turto fondų investuotojai nedaug skiriasi, grąžos lūkesčiai yra panašūs, tad šiuo metu konkuruoti galima net tik kainomis, bet ir lankstumu, greitumu.„Keletą metų rasti naujų investuotojų ir kapitalo buvo visiškai neįmanoma, niekas apskritai nenorėjo investuoti į nekilnojamąjį turtą, tačiau jau praeitais metais investuotojai aktyviau pradėjo domėtis tokiomis investicijomis“, - teigė bendrovės „BPT Asset Management“ partneris, fondų valdytojas Algis Vatiekūnas.

Pasak jo, investuotojai į nekilnojamojo turto fondus grįžta gerokai lėčiau nei į akcijas ar kitas finansines priemones, ypač tuomet, kai buvo suprasta, kad nekilnojamojo turto kainos ne visuomet auga, o anksčiau darytų investicijų vertė yra nusmukusi.Vienintelė problema, kuri šiek tiek apsunkina nekilnojamojo turto fondų veiklą, yra per krizę išsibalansavę ir vis dar dažnai nesutampantys pirkėjų ir pardavėjų lūkesčiai, teigia valdytojai.

„Baltijos šalyse yra daug gerų pastatų, kuriuos užėmę nuomininkai, duodantys patenkinamą pinigų srautą, tačiau dažnai pirkėjų ir pardavėjų lūkesčiai dėl kainų nesutampa“, - sakė A.Vaitiekūnas.