„Žinių radijo“ laidoje su advokatų kontoros WIDEN vyresniąja teisininke Lina Grebliauskaite kalbėta, kaip šie pokyčiai paveiks nekilnojamojo turto projektus, kokius reikalavimus dėl darželių, mokyklų, kvartalų dydžių ir kitų infrastruktūros objektų turės užtikrinti vystytojai bei kokių praktinių neaiškumų kyla dėl jų įgyvendinimo.
Kaip keisis teritorijų planavimo teisinis reguliavimas ir kokią įtaką tai darys nekilnojamo turto projektams?
Šiais metais buvo priimta keletas Lietuvos Respublikos (toliau – LR) Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimų, turinčių gana reikšmingos įtakos teritorijų planavimui. Visai neseniai, šių metų lapkričio 3 d., buvo priimtas LR aplinkos ministro įsakymas dėl teritorijų planavimo normų patvirtinimo. Šis aktas yra svarbus tuo, kad juo bus privaloma vadovautis tiek rengiant savivaldybės lygmens, tiek vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus. Tai reiškia tiek bendruosius, tiek detaliuosius planus, taip pat specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus.
Nauji reikalavimai bus privalomi ir visiems teritorijų planavimo procesų dalyviams: tiek savivaldybėms kaip planavimo organizatoriams, tiek vystytojams kaip teritorijų planavimo iniciatoriams, ir visiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kurių veiklą teritorijų planavimo srityje reglamentuoja LR Teritorijų planavimo įstatymas.
Šis įsakymas įsigalios 2026 m. gegužės 1 d. Juo siekiama įgyvendinti kompaktiško „penkiolikos minučių miestelio“ koncepciją. Kaip nurodo šio akto rengėjai, normos turėtų padėti planuoti kompaktiškus, patogesnius ir vaikščiojimui pritaikytus miestus.
Kokie yra esminiai teritorijų planavimo normų pakeitimai, skirti vystytojams, statybos sektorius atstovams?
Pakeitimais siekiama aiškumo dėl tam tikrų sričių, kurios nebuvo taip konkrečiai reglamentuotos iki normų priėmimo. Vienas svarbių pakeitimų – reikalavimas bendruosiuose planuose užtikrinti, kad miestelių ir miestų teritorijose darželiai būtų statomi ne toliau kaip 500 metrų atstumu nuo būsto, o pradinės mokyklos – ne toliau kaip 1000 metrų atstumu.
Taip pat yra patikslinti užstatymo intensyvumo rodikliai atskiruose miestų funkcinėse zonose. Normose nustatyti ribiniai kvartalų dydžiai, ko iki tol nebuvo, ir maksimalus akligatvio dydis, kuris taip pat iki šiol nebuvo reglamentuotas jokiuose teisės aktuose.
Be to, normose nustatyti ribiniai gyventojų tankio dydžiai, kuriems jau esant kvartale gyvenamųjų namų plėtra galėtų būti ribojama, siekiant skirti daugiau teritorijų paslaugoms, prekybai ar kitai infrastruktūrai, aptarnaujančiai gyvenamuosius kvartalus.
Naujose normose numatyta, kad rengiant kvartalo detaliuosius planus didžiausias atstumas nuo būsto iki vaikų darželio turėtų būti 750 metrų, iki pradinės mokyklos – 1250 metrų, o iki pagrindinės mokyklos – 1750 metrų. Tai reiškia, kad šiose normose jau yra aiškiai apibrėžti normatyviniai atstumai nuo gyvenamųjų namų kvartalų iki švietimo įstaigų.
Viskas atrodo aišku, tačiau kyla klausimų dėl normos įgyvendinimo praktikoje. Tarkime, bus rengiamas kvartalo detalusis planas, tačiau artimoje apylinkėje miestų bendruosiuose planuose nėra numatytų teritorijų švietimo įstaigoms, darželiams ar mokykloms.
Nors tai nėra tiesiogiai nurodyta, manoma, kad pareiga užtikrinti normatyvinius atstumus gali būti perkelta vystytojams. Tai reiškia, kad vystytojai, tikėtina, turės savo lėšomis suplanuoti teritorijas socialinei infrastruktūrai. Iš to kyla kitas klausimas: kas statys darželius ir mokyklas – vystytojai ar savivaldybės?
Tikėtina, kad mažiau urbanizuotose teritorijose vystytojai patys turės planuoti ir pastatyti infrastruktūrą, tačiau praktika ir laikas parodys tikslų sprendimą.
Tikėtina, kad mažiau urbanizuotose teritorijose vystytojai patys turės planuoti ir pastatyti infrastruktūrą, tačiau praktika ir laikas parodys tikslų sprendimą.
Kitas naujas dalykas – urbanistinio tinklo žingsnio apibrėžimas gyvenamojoje aplinkoje. Tai reiškia, kad pertvarkomose teritorijose kvartalai turi būti formuojami vadovaujantis normose nurodytomis rekomendacijomis dėl kvartalo perimetro ir atstumų susisiekimui su komunikacijų koridoriumi.
Nurodyti konkretūs dydžiai: optimalus urbanistinio tinklo žingsnis yra 80–100 metrų. Jei šis žingsnis viršijamas, siūloma kvartalus skaidyti į mažesnius žingsnius – 50–70 metrų – ir papildomai numatyti susisiekimo infrastruktūrą, tokią kaip pėsčiųjų ir dviračių takus.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
Naujausi komentarai