„Swedbank“ atlikta būsto paskolų rinkų Baltijos šalyse analizė rodo, kad aktyviausiai būstui skolinasi estai, greičiausiai su banku atsiskaito latviai, tuo tarpu lietuviai turi dirbti ilgiausiai, kad gaudami vidutinio dydžio algą išmokėtų paimtą paskolą.

Šiuo metu daugiausia būsto paskolų yra išduota Estijoje – bendra jų vertė pirmąjį 2013 m. ketvirtį siekė 442 milijonus litų. Lietuvoje, turinčioje dvigubai daugiau gyventojų, būsto paskolų vertė tuo pačiu laikotarpiu sudarė 411 milijonų litų, Latvijoje – 193 mln. litų.

„Pati aktyviausia būsto paskolų rinka šiuo metu yra Estijoje, kuri lengviau nei Lietuva ir Latvija išgyveno ekonominį sunkmetį. Lietuvos rinka taip pat auga ir nuoseklaus augimo tendencija turėtų išsilaikyti ir ateityje, tuo tarpu Latvijoje paskolų rinka atsigauna žymiai lėčiau. Tokią situaciją iš dalies lemia mažesnis Latvijos gyventojų poreikis skolintis, nes nekilnojamo turto kainos čia yra kone du kartus mažesnės nei kaimynėse Estijoje ir Lietuvoje“, – lygindama Baltijos šalių būsto paskolų rinkų duomenis, sako „Swedbank“ Privačių klientų finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė.

Didžiausias sumas skolinasi estai

Estijos gyventojai, lyginant su latviais ir lietuviais, būstui skolinasi didžiausias sumas – vidutinė būsto paskola Estijoje šiuo metu yra 186 tūkst. litų, tai yra 16 tūkst. litų daugiau nei buvo 2011 m. Lietuvoje taip pat stebimas vidutinės būsto paskolos vertės augimas. Prieš dvejus metus Lietuvos gyventojai skolinosi vidutiniškai 146 tūkst. litų, šiemet – 155 tūkst. Latvijoje išryškėjo  atvirkštinė tendencija – vidutinės būsto paskolos vertė pastaruosius kelerius metus mažėja. 2011 m. latviai būstui skolinosi 160 tūkstančių litų, šiais metais – 148 tūkst. litų.

Vidutinę būsto paskolą, kuri yra mažiausia Baltijos šalyse, Latvijos gyventojai grąžina per 14 metų. Ilgiausiai išmokėti paskolą užtrunka estai – 23 metus, o lietuviai su banku pasirašo būsto paskolos sutartį vidutiniam 20 metų laikotarpiui.

Lietuviai turi dirbti ilgiausiai

Lyginant vidutinės būsto paskolos dydį su vidutiniu darbo užmokesčiu trijose Baltijos šalyse matyti, kad grąžinti būsto paskolą ilgiausiai užtrunka lietuviams. „Mes turime dirbti ilgiau nei Latvijos ir Estijos gyventojai, kad išmokėtume vidutinę būsto paskolą. Ji Lietuvoje prilygsta 7,4 metų vidutiniam darbo užmokesčiui, Latvijoje – 6,9, Estijoje – 5,8 metų uždarbiui“, – pabrėžia J. Gumuliauskienė.

Skirtingas būsto pasirinkimas

J. Gumuliauskienė taip pat atkreipia dėmesį, kad skiriasi ir Baltijos šalių gyventojų būsto, įsigyjamo skolintomis lėšomis, pasirinkimas. Estai ir latviai, lyginant su lietuviais, perka daugiau individualių gyvenamųjų namų, tačiau lietuviai įsigyja didesnio ploto butus.

„Swedbank“ duomenimis, jei latvių įsigyjamo buto plotas siekia vidutiniškai 50 kv. m., estų 52 kv. m., tai lietuvių buto plotą sudaro 65 kv. m. Tačiau  latviai perka didžiausio ploto namus – 200-250 kv. m. Kukliausias pasirinkimas estų – 150 kv. m. namas, lietuvių namo plotas siekia 170 kv. m.

Šių metų pirmąjį pusmetį 14 proc. įsigytų butų Lietuvoje buvo naujos statybos, Latvijoje naujos statybos butai sudarė 10 proc., Estijoje – 8 proc.

Žvelgiant į šalių geografiją ir būsto paskolų pasiskirstymą šalies viduje, jos Lietuvoje pasiskirsto tolygiau. Vilniui šių metų pirmąjį pusmetį teko 39 proc. suteiktų būsto paskolų, tuo tarpu Estijos ir Latvijos sostinėms – maždaug 60 proc.

Didžiausios būsto kainos – Taline, daugiausia sandorių – Rygoje

Vilnius, pastaruosius kelerius metus Baltijos šalių kontekste išsiskyręs kaip brangiausio būsto miestas, šių metų antrąjį ketvirtį pozicijas užleido Talinui. Vidutinė kvadratinio metro kaina Taline šiuo metu siekia beveik 3,8 tūkst. litų, tuo tarpu Vilniuje ir Rygoje ji liko nepakitusi nuo metų pradžios – atitinkamai – 3,7 tūkst. ir 2,1 tūkst. litų.

Rygoje per šių metų aštuonis mėnesius sudaryta daugiau būsto įsigijimo sandorių – 5,9 tūkst. Per tą patį laikotarpį Vilniuje – 5,5 tūkst., Taline – 5 tūkst. sandorių.

Būsto paskolos gavėjo paveikslas visose trijose Baltijos šalyse yra panašus – tai 35-36 metų amžiaus, šeimą sukūręs asmuo, gyvenantis mieste, turintis aukštąjį išsilavinimą ir gaunantis aukštesnes nei vidutines pajamas.