Sumos svyruoja

Likutinė vertė automobiliams suteikiama labai įvairi – po penkerių metų ji gali būti ir 25, ir 40 proc. Griežtų taisyklių šioje srityje nėra, nes prognozuoti kainą po tiek metų yra be galo sudėtinga užduotis. Pardavėjai apsidraudžia ir likutinę vertę neretai nurodo gerokai mažesnę, nei numatoma, todėl didelė tikimybė, kad, pasibaigus sutarčiai, pirkėjui finansiškai bus naudinga automobilį išpirkti ir iškart parduoti. O kaip suprasti, kada tokia tikimybė didžiausia ir automobilį pavyks parduoti ne tik finansiškai naudingai, bet ir greitai?

Pirmiausia reikėtų atsižvelgti į numatomą automobilio pardavimą pasibaigus sutarčiai, įvertinti naudotų kainas (ir palyginti jas su naujo), pardavimo greitį galima peržvelgus skelbimus jau šiandien. Papildomai reikėtų įvertinti dabartinę naujo automobilio įrangą. Pavyzdžiui, dabar naudoto mikroautobuso niekas nepirktų be ABS (stabdžių antiblokavimo sistemos), nes ji jau daugelį metų privalomai montuojama į kiekvieną ES parduodamą transporto priemonę ir vairuotojai prie jos yra įpratę. Tikėtina, kad po penkerių metų žmonės vangiau pirks tuos modelius, kurie neturės kai kurių jau šiandien daugeliui žinomų ir naudingų sistemų.

Pirmiausia reikėtų atsižvelgti į numatomą automobilio pardavimą pasibaigus sutarčiai, įvertinti naudotų kainas (ir palyginti jas su naujo), pardavimo greitį galima peržvelgus skelbimus jau šiandien.

Svarbi kokybė

Pavyzdžiui, "Mercedes-Benz Vito" standartinėje įrangoje yra šoninio vėjo kompensavimo ir vairuotojo dėmesio išlaikymo pagalbinė sistemos, o papildomai užsakomos aklosios zonos stebėjimo, susidūrimo prevencijos ir kitos saugumo sistemos. Dėl šios priežasties dažniausiai lengviau parduodami "premium" klasės automobiliai – ši tendencija galioja tiek asmeninės, tiek komercinės paskirties modeliams.

Nauji jie yra kokybiškesni, geriau sukomplektuoti, tad per kelerius metus moraliai pasensta mažiau, o ir fizinis nusidėvėjimas neretai mažesnis. Tas pats jau anksčiau minėtas "Vito" mikroautobusas turi visiškai cinkuotą kėbulą, tad po penkerių metų jis atrodys gerai, o kai kurių kitų jie gali būti padengti paviršinėmis rūdimis. Kėbulai labai sparčiai rūdija būtent Lietuvoje – žiemą keliuose barstoma druska bei pastovi aukšta santykinė oro drėgmė neigiamai veikia metalines dalis, o cinkavimas yra bene geriausia apsauga nuo vadinamojo rudojo maro.

Lemia niuansai

Kartais automobilio vertė po kelerių metų žmonėms būna neaktuali – dalis pirkėjų renkasi sutartis be likutinės vertės, t.y. sumoka visą automobilio kainą per nustatytą terminą. Tai daryti ne visada naudinga – per laikotarpį, kuris dažniausiai siekia penkerius metus, rinkoje gali nutikti daug pokyčių. Pavyzdžiui, šiandien nusipirktas automobilis po tiek metų gali būti labai nepopuliarus, išaiškėti tam tikrų jo gedimų ir kitų problemų, tad pačiam jį parduoti bus sudėtinga, o toliau naudotis nepatikimu automobiliu taip pat nebus naudinga.

Pasirinkus sutartį su likutine verte, šią riziką prisiima pardavėjas – jeigu automobilis per penkerius metus nuvertėja daugiau, nei buvo numatyta pirkimo metu, pardavėjas vis tiek jį atsiima. O jeigu nutiko priešingai, automobilio rinkos vertė yra didesnė, nei numatyta likutinė vertė sutartyje, jį galima išsipirkti ir pelningai parduoti rinkoje.

Kitas, ne ką mažiau svarbus privalumas – mažesnė mėnesinė įmoka. Pavyzdžiui, jeigu automobilis kainuoja 20 tūkst. eurų, būtina pradinė įmoka yra 2 tūkst. eurų (10 proc. nuo pirkimo kainos), tad, pasirinkus sutartį be likutinės vertės, per 60 mėnesių (penkerius metus) reikėtų sumokėti 18 tūkst. eurų (neskaičiuojant palūkanų, draudimo įmokų ir kitų papildomų išlaidų) – arba 300 eurų per mėnesį. Jeigu automobilis įsigyjamas, pavyzdžiui, su 25 proc. likutine verte (5 tūkst. eurų), per 60 mėnesių reikėtų sumokėti tik 13 tūkst. eurų (arba 217 eurų per mėnesį). Skirtumas – 83 eurai per mėnesį. Ir tai yra premija už tai, kad po penkerių metų (ar kito  laikotarpio) turėsite sprendimo laisvę: galėsite automobilį arba išsipirkti (arba pasirašyti naują sutartį), arba palikti pardavėjui.