Pasirinkimo motyvai

Draudimo bendrovės "If" apklausoje dalyvavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai. Jų teirautasi, kaip dažnai keičia automobilį į kitą ir kodėl tai darė pastarąjį kartą.

Paprašius įvardyti priežastį, visų trijų šalių piliečių dažniausias pasirinkimas buvo toks pat – įgrisusį automobilio remontą dažniausiai nurodė ir Lietuvos (35 proc.), ir Latvijos (34 proc.) bei Estijos (30 proc.) vairuotojai.

Ketvirtadalis (25 proc.) apklaustų lietuvių automobilį keitė dėl neįvardytų priežasčių, beveik tiek pat respondentų (24 proc.) turėjo pasirinkti kitą transporto priemonę pasikeitus šeimos poreikiams.

Kiek daugiau nei penktadalis (21 proc.) Lietuvos vairuotojų nusprendė automobilį keisti, nes senasis tiesiog atsibodo, o beveik kas dešimtas (9 proc.) rinkosi pigesnį ar varomą pigesniais degalais transportą dėl sudėtingos ekonominės padėties.

20 proc. respondentų teigė savo automobilį keičiantys tik tada, kai šis nustoja važiuoti.

Estai elgiasi kitaip

Draudimo bendrovės "If" transporto priemonių draudimo produkto vadovas Danas Dilys sakė, kad tarp trijų Baltijos šalių kiek išsiskiria estai, kurie dažniau (8 proc.) automobilį keitė pasibaigus išperkamosios nuomos įsipareigojimams ir rečiau tai darė dėl to, kad šis atsibodo (15 proc.).

Atitinkamai tik 1 proc. Lietuvos ir tik 2 proc. Latvijos gyventojų  į kitą automobilį persėdo pasibaigus senajai išperkamosios nuomos sutarčiai.

Specialisto teigimu, šią statistiką nesunkiai paaiškina kiti skaičiai.

"31 proc. apklausos dalyvių Estijoje teigė važinėjantys iki penkerių metų senumo automobiliais, kitose Baltijos šalyse šie skaičiai buvo gerokai žemesni – 17 proc. Latvijoje ir tik 15 proc. Lietuvoje", – atskleidė D.Dilys.

Važiuoja, kol sugenda

Anot D.Dilio, aktyviausias transporto priemonių keitimo intervalas būna praėjus 4–6 metams nuo jų įsigijimo.

Tai parodė ir apklausos rezultatai, atskleidę, kad turimą automobilį į kitą kas 4–6 metus keičia 35 proc. Lietuvos gyventojų, o dar 27 proc. tai daro pavažinėję automobiliu 7–10 metų.

20 proc. respondentų teigė automobilį keičiantys tik tada, kai šis nustoja važiuoti, o kas dešimtas (10 proc.) nurodė tai darantis kas 2–3 metus.

"Šiuo aspektu mes nelabai išsiskiriame Baltijos šalių kontekste – tiek estai, tiek latviai automobilį keičia panašiais intervalais. Visose trijose šalyse žymi respondentų dalis nurodė važiuojanti tol, kol automobilis rimčiau sugenda – šis atsakymas koreliuoja ir su apklausoje dažniausiai minėta priežastimi, kodėl renkamasi transporto priemonę keisti kita", – komentavo D.Dilys.

Draudimo vingrybės

Jis pažymėjo, kad Lietuvoje kasmet įvykdoma beveik 250 tūkst. asmeninių automobilių pardavimo sandorių. Specialisto teigimu, parduodant automobilį kitam savininkui vis dar pasitaiko nesusipratimų dėl privalomojo civilinės atsakomybės draudimo perleidimo.

Kartais klaidos padaromos dėl nežinojimo, tačiau kartais jos gali kilti ir dėl piktos valios.

"Parduodant privalomuoju draudimu apdraustą automobilį senasis ir naujasis savininkai turi susitarti dėl dviejų galimų scenarijų. Vienu atveju galiojantis draudimas gali būti perrašomas naujajam automobilio savininkui, kuris turi per 15 kalendorinių dienų kreiptis į draudimo polisą išdavusią bendrovę, kad būtų iš naujo įvertinta jo rizika ir sudaryta nauja sutartis.

Kitu atveju automobilio pardavėjas turėtų nutraukti draudimo sutartį ir transporto priemonę parduoti neapdraustą, o pirkėjas pasirūpinti nauju draudimu. Tokiu atveju senajam savininkui grąžinama nepanaudota draudimo įmoka arba jis ją gali panaudoti kitiems draudimams įsigyti", – paaiškino D.Dilys.

Draudimo bendrovės atstovo teigimu, dažniausiai pasitaikanti klaida, kai sandorio dalyviai šio klausimo neaptaria ir automobilį įsigijęs pirkėjas, dažniausiai to net nežinodamas, į gatvę išrieda automobiliu, neturinčiu teisės dalyvauti eisme.