Automobilių rinkos pulsas: lietuviai pirks daugiau Pereiti į pagrindinį turinį

Automobilių rinkos pulsas: lietuviai pirks daugiau

2025-02-09 08:00
„Kauno diena“, BNS inf.

Automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, Lietuva išlaiko tvirtą lyderės poziciją tarp Baltijos šalių: mūsų automobilių rinką 2024 m. papildė 73 proc. daugiau naujų automobilių nei Latvijoje ir 19 proc. daugiau nei Estijoje.

Prognozė: įsigaliojus griežtesniems anglies dvideginio emisijos standartams, elektromobilių gamyba ir paklausa turėtų suaktyvėti.
Prognozė: įsigaliojus griežtesniems anglies dvideginio emisijos standartams, elektromobilių gamyba ir paklausa turėtų suaktyvėti. / carsguide.com. nuotr.

Lyderiai – didmiesčiai

Transporto rinkos statistikos ir analizės duomenimis, pernai Lietuvoje buvo įregistruota 33 tūkst. naujų lengvųjų automobilių –  beveik 8 proc. daugiau nei 2023 m.

Visoje ES naujų automobilių registracijų skaičius kilo kukliau ir siekė vos 0,8 proc.

„Citadele Leasing“ Lietuvos filialo vadovo Vaidoto Gursko teigimu, apklausa parodė, kad lietuviai Baltijos šalyse yra aktyviausiai pasirengę leisti pinigus stambesniems pirkiniams, tarp jų – ir transporto priemonėms.

„Net kas trečias lietuvis (34 proc.) šiemet planuoja įsigyti automobilį – tai geriausias rezultatas Baltijos šalyse“, – sakė V. Gurskas.

Automobiliai lizingu – populiariausias Lietuvos pirkėjų pasirinkimas: pernai beveik 56 proc. naujai įregistruotų automobilių buvo parduota būtent šiuo būdu.

Palyginti su 2023 m., lizingu įsigytų automobilių dalis sudarė 58 proc.

Daugiausia naujų lengvųjų automobilių 2024-aisiais buvo įregistruota pavasarį (per 8 tūkst.), o aktyvumu išsiskyrė gegužė – tuomet registracijų skaičius siekė daugiau nei 3 tūkst.

Pernai, kaip ir 2023 m., miestų, kuriuose įregistruojama daugiausia automobilių, trejetą sudarė Vilnius (63 proc.), Kaunas (23 proc.) ir Klaipėda (9 proc.), o gamintojai lyderiai tarp lietuvių vairuotojų – „Toyota“ (20 proc.), „Škoda“ (14 proc.) ir „Volkswagen“ (11 proc.).

Iššūkiai gamintojams

Pernai ES buvo įregistruota 10,6 mln. naujų automobilių – vos 1 proc. daugiau nei 2023 m.

„2024-aisiais ES automobilių rinkos dalyviai susidūrė su nemenkais iššūkiais: pramonėje netrūko gamyklų uždarymų ir darbo vietų mažinimo, augo konkurencinė kova su Kinija ir JAV. Itin jautriai į rinkos turbulencijas reagavo elektromobilių sektorius. 2023 m. ES elektromobilių pardavimai, palyginti su 2022 m., augo net 37 proc., tačiau pernai sumažėjo 6 proc. Vis dėlto, nuo šių metų įsigaliojus griežtesniems anglies dvideginio emisijos standartams, elektromobilių gamyba ir paklausa turėtų suaktyvėti“, – prognozavo V. Gurskas.

Automobiliai lizingu – populiariausias Lietuvos pirkėjų pasirinkimas.

Svarbiu veiksniu automobilių rinkai atsigauti gali tapti suaktyvėjęs gyventojų vartojimas mažėjant palūkanų normoms. Įprastai, sumažėjus paskolos aptarnavimo išlaidoms, vartotojai turi daugiau galimybių įsigyti didesnių pirkinių.

Hibridų proveržis

ES populiariausiais vairuotojų pasirinkimais 2024 m. tapo benzinu varomi ir hibridiniai automobiliai – jų buvo įregistruota atitinkamai 3,5 mln. ir 3,3 mln.

Tačiau šių tipų automobilių įregistravimas rodo skirtingas tendencijas: benzininių automobilių įregistruota beveik 5 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu 2023-iaisiais, o hibridinių skaičius visoje ES šoktelėjo net 21 proc.

Hibridiniai automobiliai populiarumo neprarado ir Baltijos šalyse – jų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2024 m. buvo užregistruota vidutiniškai 22 proc. daugiau nei 2023 m.

Lyderyste vėl pasižymėjo Lietuva: pernai mūsų šalyje įregistruota beveik 14 tūkst. hibridinių automobilių, Estijoje ir Latvijoje – atitinkamai 11,5 ir kiek daugiau nei 6 tūkst.

Baltijos šalyse benzinu varomų automobilių, palyginti su 2023 m., pernai buvo įregistruota žymiai mažiau: Lietuvoje – beveik 22 proc., Estijoje – 24 proc., o Latvijoje – 27 proc.

Dyzelinių automobilių įregistravimo dinamika skirtinga: Latvijoje jų buvo įregistruota vos 2 proc. mažiau, o Lietuvoje ir Estijoje – atitinkamai 34 ir 56 proc. daugiau nei pernai.

Elektromobilių trijose šalyse buvo įregistruota mažiau nei 2023 m.: Lietuvoje kritimas siekė 16 proc., Latvijoje – 29 proc., o Estijoje – beveik 9 proc.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra