Inovatyvią įrangą, kuri įspėtų vairuotojus apie netoliese kelio esančius gyvūnus, sukūrė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos absolventai Darius Pratašius ir Kristina Pratašienė. Ji kol kas išbandoma tik eksperimentiniuose kelio ruožuose.

„Šiuo momentu tai yra eksperimentinis projektas, tikrai nėra sudėta tokių sistemų daugiau Lietuvoje. Čia yra sistema 40-ajame kilometre, prie Kauno netoli, tyrėjai eksperimentuoja jau dabartinėmis realiomis sąlygomis ir jeigu sistema pasiteisins, galbūt ateity bus galima daugiau tokių ruožų Lietuvoje įrengti, kur bus įspėjama apie laukinių gyvūnų galimybę patekti į kelią“, – LRT radijui sakė direkcijos Transporto infrastruktūros planavimo ir inovacijų departamento direktorius A. Vilkelis.

Sumontuota ant kelio stulpelių

Minima įranga sumontuota kelyje Kaunas–Zapyškis–Šakiai. Anot direkcijos atstovo, panašus ruožas yra kitame kelyje tarp Kėdainių ir Panevėžio, „kuriame vairuotojai irgi įspėjami kintamos informacijos ženklais, kad vyksta gyvūnų migracija“.

Pasak vieno iš šios sistemos kūrėjų D. Pratašiaus, įranga yra sumontuota ant kelių ženklinimo stulpelių.

„Mūsų tikslas buvo, kad tas daviklis būtų kuo paprastesnis, autonominis ir savarankiškas, maitinamas saulės energijos, nereikalingi elektros tiesimo darbai. Norėjome, kad vairuotojas būtų įspėjamas visame kelio ruože. Sugalvojome, kad reikėtų išnaudoti esamus kelio ženklinimo stulpelius ir sukurti daviklius, kurie būtų montuojami ant šių stulpelių“, – sakė D. Pratašius.

Anot jo, jei važiuojant tamsiu arba prieblandos metu, kelkraščio zonoje ims mirksėti viena ar daugiau raudonos spalvos lempučių, tai reiškia, kad prie kelio yra laukinis gyvūnas, „todėl reikėtų susikoncentruoti į kelią, sumažinti greitį, atsargiau pravažiuoti potencialiai pavojingą kelio ruožą“.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos atstovas Egidijus Bukelskis teigė teigiamai vertinantis tokią priemonę, tačiau pasigendantis ir kitų inovatyvių sprendimų.

„Labai teigiamai vertinu. Pagaliau Lietuva nebūsime tokia vienintelė atsilikusi šalis, kuri neturėjo realių apsaugos priemonių, išskyrus tvoras pastatytas šalia greitkelių, kitų pavojingų ruožų. Lietuvoje nėra nė vienos požeminės perėjos, kur žvėrys galėtų migruoti, kaip yra kitose šalyse, suprantama, tai kainuoja labai brangiai“, – teigė E. Bukelskis.

Anot jo, iki šiol pastatyti kelio ženklai „Atsargiai laukiniai žvėrys“ nebuvo efektingi, nes „ruožai buvo ilgi, žmonės praranda budrumą“.

Atsiras žalieji tiltai

A. Vilkelio teigimu, šiuo metu pagrindinė priemonė, kad gyvūnai negalėtų išbėgti į kelią – tinklo tvoros, tačiau atsiras ir minėtų „žaliųjų tiltų“.

„Artimiausiu metu Lietuvoje atsiras du vadinamieji žalieji tiltai, kai bus rekonstruojama „Via Baltica“, nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos, ten du tiltai bus įrengti, kuriais galės gyvūnai saugiai migruoti nepatekdami į kelią“, – informavo direkcijos atstovas.

Anot A. Vilkelio, tokiuose keliuose kaip automagistralė ir greitkeliai „gyvūnai išvis neturi patekti į kelią, kadangi yra didelis eismo intensyvumas, dideli greičiai“, tad juose pagrindinėmis priemonėmis ir toliau išliks tinklo tvoros bei žalieji tiltai.

„O tokios priemonės, kurios įsėja apie gyvūnų patekimą, gali būti diegiamos kur mažesnis eismo intensyvumas, nutolusiose teritorijose nuo miestų, kur mažiau vairuotojų, jiems svarbiau atkreipti dėmesį, gali sustabdyti laiku ir žvėris praleisti“, – teigė A. Vilkelis.

Anot jo, kol kas neaišku, kiek kainuotų tokius daviklius įrengti platesniu mastu, tačiau „vienas privalumų, kad priemonė būtų pigesnė“.

„Noriu pabrėžti, kad tradicinės priemonės brangios. Aptverti vieną kilometrą tinklo tvora – 150 tūkstančių eurų, o pastatyti vieną žaliąjį tiltą – apie du milijonai eurų“, – sakė direkcijos atstovas.

Pasak jo, skaičiuojama, jog Lietuvoje yra apie 21 tūkstantis kilometrų užmiesčio kelių, iki tūkstančio yra aptverta.

„Neužtversime 21 tūkstančio, svarbu, kad priemonių būtų skirtingų, bandoma priemonė galėtų būti viena iš jų“, – kalbėjo A. Vilkelis.

Kelių direkcijos statistika rodo, kad susidūrimai su gyvūnais didesne dalimi įvyksta tamsiu paros metu.

Pasak E. Bukelskio, per pastarąjį dešimtmetį briedžių populiacija Lietuvoje išaugo du kartus, tauriųjų elnių – du su puse karto, perpus pagausėjo ir stirnų, tad išaugo ir susidūrimo pavojus.