Iš Kauno iki pajūrio nuosavu automobiliu – už 6–7 eurus. Tai nėra utopija važiuojant elektromobiliu. Vis dėlto eiliniam lietuviui, gyvenančiam iš vidutinio darbo užmokesčio, vienintelės prieinamos elektrinės transporto priemonės – troleibusas arba traukinys.

Elektromobilių daugėja

"Regitros" duomenimis, šiuo metu Lietuvoje važinėja 157 lengvieji elektromobiliai. Prieš metus tokių automobilių buvo vos 65. Palyginti hibridinių automobilių (varomų benzinu ir elektra) skaičius per metus išaugo kone tūkstančiu – nuo 2 843 praėjusių metų pradžioje iki 3 806 šiemet. Bendrovės "Autotyrimai" duomenimis, 2013 m. mūsų šalyje buvo nupirkti vos trys elektromobiliai, 2014 – 40, o pernai net 64 vienetai. Tokį skaičiaus pokytį galėjo lemti ir naudotų elektromobilių pasiūlos didėjimas. Peržvelgus parduodamų vieno iš populiariausių elektromobilių pasaulyje "Nissan Leaf" skelbimus lietuviškuose automobilių skelbimo portaluose, paaiškėjo, kad juose yra apie 30 šios markės naudotų automobilių skelbimų, o kainos svyruoja nuo 10 tūkst. iki kone 16 tūkst. eurų. Naujo tokio automobilio kaina prasideda nuo 34 tūkst. eurų. Įsigyti galima ir naudotą "Tesla", tačiau už šį naudotą amerikiečių gaminį reikės pakloti bent 55 tūkst. eurų. Naujas "Tesla Model S" JAV rinkoje kainuoja apie 71 tūkst. JAV dolerių. Vežant į ES teritoriją jo kaina dar išaugtų, nes čia reikės sumokėti muito ir kitus mokesčius. Gamintojai skaičiuoja, kad, 2015 m. gruodžio duomenimis, pasaulyje jau važinėja apie 100 tūkst. šioje įmonėje pagamintų automobilių.

Praėjusių metų rugsėjo viduryje buvo perkopta ir simbolinė žyma – visame pasaulyje keliais jau rieda 1 mln. elektromobilių ir įkraunamų hibridų, kuriuose elektros varikliui tenka pagrindinė varomoji jėga. Kol kas didžiausia elektromobilių rinka yra JAV. Šioje šalyje važinėja apie 35 proc. visų pasaulyje esančių elektromobilių, antroje vietoje – Kinija, trečioje – Japonija, o ketvirtoje – Norvegija.

Populiariausias elektromobilis – minėtasis "Nissan Leaf", antroje vietoje – "Chevrolet Volt", o trečioje – "Tesla Model S".

Galvojančiuosius apie naudoto elektromobilio įsigijimą atbaido automobilio baterijos galiojimo laikas. Ličio jonų elementai savo efektyvumą po truputį pradeda prarasti jau po aštuonerių metų eksploatacijos, taigi trumpėja ir elektromobiliu įveikiamas atstumas.

Skatina finansiškai

Žvelgiant į automobilių ateitį, vis dažniau minimi įvairūs terminai, nuo kada iš gamyklų nebeišriedės vidaus degimo variklius turintys automobiliai. Neseniai ZEV (angl. "Zero-emission vehicle" – nulinės emisijos automobiliai) aljansui priklausančių šalių atstovai pasirašė memorandumą, kuriame pasižadėjo, kad jau 2050 m. bendro naudojimo keliuose nebeliks automobilių su benzininiais ir dyzeliniais varikliais. Tikimasi, kad tradicinius variklius pakeis elektros ir vandenilio jėgainės. Toks susitarimas turėtų sumažinti klimato taršą maždaug 40 proc.

Europos Komisija dar 2011 m. paskelbė ES transporto politikos baltąją knygą, kurioje aptariamos visos transporto iniciatyvos iki 2050 m. Jeigu bus laikomasi šioje knygoje numatytų gairių, tai po keturiolikos metų – 2030 m. miestuose turėtų būti perpus sumažintas įprastiniu kuru varomų automobilių skaičius.

Skirtingos ES šalys, siekdamos vykdyti savo įsipareigojimus, aptartus baltojoje knygoje, yra numačiusios įvairius skatinimo mechanizmus, kad plėstųsi transporto priemonių, naudojančių alternatyvią energiją, parkas.

Visai neseniai Vokietijos vyriausybė paskelbė, kad suteiks 5 tūkst. eurų subsidiją fiziniams ir 3 tūkst. eurų juridiniams asmenims, kurie įsigys elektromobilį. 40 proc. šios subsidijos sumos finansuos Vokietijos automobilių gamybos pramonė, 60 proc. – Vokietijos biudžetas. Ši parama bus teikiama visiems, įsigijusiems elektromobilį nuo 2016 m. liepos 1. d. Kasmet iki 2020 m. ši subsidija bus mažinama 500 eurų.

Finansinę paramą kelerius metus įsigyjantiems elektromobilį taikė ir Estija. Pardavusi taršos leidimus šalis trejus metus suteikdavo finansinę paramą iki 18 tūkst. eurų įsigyjantiems elektromobilį, panašių žingsnių ėmėsi ir kaimyninė Latvija, tačiau išsekus finansiniams ištekliams tokios paramos programos nustojo veikti, o elektromobilių pardavimas gerokai krito.

KET išimtys

Lietuvoje kol kas elektromobilių vairuotojams galioja ne finansinės, o Kelių eismo taisyklių (KET) lengvatos. Nuo 2013 m. sausio 19 d. KET numatyti kelio ženklai, kurie žymi vietą, skirtą elektromobiliams ir kitoms elektros varikliais varomoms transporto priemonėms įkrauti. Patvirtinta ir taisyklė, kad maršrutiniam transportui skirtomis eismo juostomis, kurios papildomai pažymėtos elektromobilio simboliu, gali naudotis ir elektromobiliai. Be to, miestai gali naudotis galimybe senamiesčiuose arba kitose taršiam eismui jautriose zonose naudoti lentelę Nr. 855 (išskyrus elektromobilius), sudarydami sąlygas elektromobiliams vykti ten, kur draudžiama kitokiems automobiliams, jeigu toks poreikis yra.

Praėjusiais metais Darbo partijos atstovai pateikė siūlymą hibridiniams automobiliams taikyti 9 proc. lengvatinį PVM tarifą, o elektromobiliams 0 proc. Tokio siūlymo nepalaikė šalies Finansų ministerija (FM), esą tokia galimybė nesuderinama su ES teisės aktais. Juose nėra numatyta galimybė PVM mokesčiu neapmokestinti elektromobilių arba apmokestinti juos lengvatiniu PVM tarifu.

FM teigimu, sunkiai įsivaizduojamas ir anksčiau minėto Vokietijos modelio pritaikymas Lietuvoje. Ministerijos atsiųstame atsakyme "Kauno dienai" teigiama, kad ministerija subsidijų elektromobiliams įsigyti klausimą svarstytų tik turėdama išsamų pagrindimą ir skaičiavimus bei atsižvelgdama į biudžeto galimybės. "Reikėtų ne tik išsamios analizės, bet ir glaudaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo", – teigiama pateiktame atsakyme. Pavyzdžiui, Vokietijos atveju susitarimas buvo pasiektas net tarp keturių ministerijų: Ekonomikos, Aplinkos, Transporto ir Finansų.

Gerina infrastruktūrą

Taigi finansinės paskatos įsigyti elektromobilį Lietuvoje nenumatytos, tačiau ketinama gerinti infrastruktūrą elektromobilių turėtojams. Lietuvos automobilių kelių direkcija iki 2017 m. planuoja įrengti iki septyniolikos didelės galios (itin greito įkrovimo) elektromobilių įkrovimo stotelių magistralėje tarp Vilniaus ir Klaipėdos ir kelyje "Via Baltica" nuo Lenkijos iki Latvijos sienos. Šios stotelės leis aptarnauti beveik visų krovimo standartų elektromobilius. Prieš dvejus metus buvo įrengtos ir pirmosios greitojo įkrovimo stotelės ties Vieviu ir Elektrėnais, taip buvo garantuota galimybė elektromobiliu nuvykti iš Kauno į Vilnių arba, atvirkščiai, nebijant, kad pakeliui baigsis "degalai".

Elektromobiliams reikalingos infrastruktūros plėtrą planuojama skatinti ir panaudojant 2014–2020 m. ES paramos lėšas. Finansinės paramos gali tikėtis daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų turintys miestai ir kurortai, pateikę elektromobilių infrastruktūros išdėstymo schemas arba jas įtraukę į Darnaus judrumo mieste planą. Visai neseniai patvirtintos ir viešosios elektromobilių infrastruktūros plėtros rekomendacijos, kur nustatomi principai dėl viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros, viešųjų įkrovimo prieigų įrengimo ir informacijos elektromobilių naudotojams suteikimo.

Kauno miestas, kaip ir visos kitos šalies savivaldybės, turi pasitvirtinęs Kauno miesto atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planą, kuriame dėmesys skiriamas ir elektromobiliams reikiamos infrastruktūros plėtrai. Jame nurodoma, kad šiuo metu Kaune yra keturios vietos, kur galima įkrauti elektromobilius: prie Kauno miesto ir rajono savivaldybių, Kauno technologijos universiteto teritorijoje ir prie biurų pastato Kuršių g. 7.

Žvilgtelėjus į internetinį puslapį, kuriame užregistruotos visos elektros įkrovimo vietos, randame vos tris – šalia prekybos centro "Mega" (reikalingas leidimas), minėtoje Kuršių g. (ribojamas laikas, kada galima įkrauti elektromobilį) ir Karmėlavoje, kur taip pat ribojamas laikas, kada galima įkrauti elektromobilį.

Iki 2020 m. numatyta itin sparti elektromobilių įkrovimo stotelių plėtra. Po ketverių metų Kaune turėtų atsirasti dar mažiausiai 30 vietų, kur galima įkrauti elektromobilį. Savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Raimondas Mačikėnas teigė, kad šiemet biudžete numatyta skirti 17,4 tūkst. eurų įkrovimo stotelėms įrengti.

Tikisi iniciatyvumo

Savivaldybei paskelbus numatomus taškus, kur gali atsirasti elektromobilių įkrovimo stotelės, atsirado ir privačių įmonių, pageidaujančių tokias stoteles įrengti.

"Šioje situacijoje geriausia būtų kalbėti apie privataus verslo ir savivaldybės bendradarbiavimą. Savivaldybė lengvatinėmis sąlygomis galėtų suteikti vietas tokioms stotelėms įrengti, o privatus investuotojas galėtų pasirūpinti stotelės įrengimu ir priežiūra", – apie galimą elektromobilių infrastruktūros plėtros Kaune scenarijų pasakojo R.Mačikėnas.

Jis atkreipė dėmesį, kad kol alternatyvią energiją naudojančios transporto priemonės yra sunkiai įkandamos daugumai gyventojų, galvoti ir apie kažkokias privilegijas šiems automobiliams nereikėtų.

"Įrengiant tokias įkrovimo stoteles prarandame automobilių stovėjimo vietas, tad natūralu, kad gali kilti pasipiktinimas iš tų, kurie važinėja vidaus degimo varikliais varomais automobiliais", – kalbėjo pašnekovas.

Alternatyvia energija varoma technika domisi ir "Kauno autobusai". Pasak bendrovės technikos direktoriaus Remigijaus Locaičio, įmonė sulaukia nemažai pasiūlymų iš tokias priemones gaminančių atstovų, tačiau kol kas šios transporto priemonės yra gerokai brangesnės. Alternatyvia energija varomų autobusų kaina svyruoja nuo 1 mln. iki 1,2 mln. eurų – maždaug dvigubai daugiau nei paprasto dyzelinio autobuso. Taip pat elektrinių autobusų priežiūra yra daug sudėtingesnė ir reikalauja profesionalių specialistų priežiūros. Tiesa, bendrovė turi įsigijusi vieną hibridinį ispanišką autobusą, varomą dujomis ir elektra, o dauguma autobusų parke turimų transporto priemonių yra dyzelinu varomi autobusai.

Apskaičiavo kelionės kainą

LESTO vykdyti eksperimentai su elektromobiliu "Nissan Leaf" atskleidė, kad nuvažiuoti apie 1000 km prireikė 165 kWh elektros energijos. Tai reiškia, kad nuvažiuoti elektromobiliu 100 km paprastam elektros vartotojui kainuotų nuo 2,5 iki 3 eurų, priklausomai nuo elektros energijos tarifo. Įprastu tokios klasės automobiliu nuvažiuoti 100 km kainuotų apie 10 eurų.

Komentaras

Tomas Karpavičius

Susisiekimo viceministras

Pirmiausia reikia skirti dvi rinkas – naujų ir naudotų elektromobilių. Lietuviai labiau linkę pirkti naudotus automobilius, o elektromobilių atveju, ši rinka nėra tokia sodri, kad galėtų patenkinti poreikius. Gali prireikti 2–3 metų, kad būtų galima kalbėti apie realią naudotų elektromobilių pasiūlą. Kalbant apie naujus elektromobilius, pabrėžtina, kad dažnu atveju jo pirkėjui tai nėra pirmas automobilis, be to, jis vis dar yra iš principo miesto susisiekimo automobilis dėl su pakrovimo galimybėmis ir nuvažiuotinu atstumu vienu įkrovimu siejamų apribojimų. Tad ir atsakyti vienareikšmiškai, ko reikia tam tikrai vairuotojų grupei, gana sunku. Tikėtina, kad daugės ir dalijimosi (car-sharing) programų elektromobilių, taip pat taksi bendrovių naudojamų elektromobilių.