Su eismo įvykiuose sumaitotais automobiliais važinėti gali būti uždrausta. Tačiau dabar tai dažniausiai galioja tik tuo atveju, jei tokios transporto priemonės savininkas pripažįstamas nukentėjusiu. Kaltininkai su savo automobiliu gali daryti, ką nori, ir į gatves išvažiuoti su nesaugia mašina.

Kompensacijos mechanizmas

Lietuvoje jau beveik dvejus metu galioja įstatymas, kurio pagrindu apskaičiuojama, ar ekonomiškai naudinga remontuoti į eismo įvykį patekusį automobilį.

Jeigu sugadinto automobilio remonto darbai sudaro daugiau kaip 75 proc. jo rinkos vertės, toks automobilis yra pripažįstamas netinkamu ne tik remontuoti, bet ir eksploatuoti – panaikinamas jo techninės apžiūros (TA) galiojimas. Sakykime, kad automobilio rinkos vertė yra 4 000 eurų. Jeigu jo remontas kainuoja daugiau kaip 3 000 eurų, laikoma, kad jį remontuoti netikslinga. Draudimo bendrovė vairuotojui, apsidraudusiam privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, išmoka automobilio rinkos vertės kompensaciją. Automobilio liekanos yra parduodamos. Tuo gali užsiimti arba pats asmuo, arba draudimo kompanija. Pardavus liekanas, iš automobilio rinkos vertės atimama už liekanas gauta pinigų suma. Sakykime, kad automobilio liekanos po avarijos įvertintos 500 eurų, taigi iš mūsų tariamų 4 000 eurų atimama pusė tūkstančio ir nukentėjusiajam išmokama 3 500 eurų suma.

Gali būti, kad žmogus nusprendžia automobilio liekanas pasilikti sau. Tokiu atveju įvertinama liekanų kaina, ji minusuojama iš automobilio rinkos vertės, o likusi suma sumokama transporto priemonės savininkui. Informacija apie tai perduodama Lietuvos techninių apžiūrų asociacijai "Transeksta", o automobiliui panaikinamas TA galiojimas. Nepaisant to, kad draudimo kompanija automobilį pripažino netinkamu eksploatuoti, jo savininkas gali jį suremontuoti, tačiau tam, kad automobilis būtų vėl užregistruotas ir galėtų dalyvauti eisme, jam teks atlikti techninę ekspertizę, kurios metu įvertinama, ar automobilis gali saugiai dalyvauti eisme.

Tvarka negalioja

Aprašyta schema galioja tiems automobiliams, kurių savininkai per eismo įvykį yra pripažįstami nukentėjusiais ir kurių remonto išlaidos yra kompensuojamos draudimo kompanijų. Kaltininkų automobiliai gali būti pažeisti taip pat arba net labiau, tačiau jų TA nėra naikinama ir nesprendžiama, ar automobilis tinkamas dalyvauti eisme, o po atlikto remonto, jei savininkas toliau nusprendžia eksploatuoti automobilį, nereikia atlikti jo techninės ekspertizės. Tai reiškia, kad eisme dalyvauja automobilis, kuris gali kelti didesnį pavojų ne tik jį vairuojančiam, bet ir visiems eismo dalyviams.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro direktoriaus pavaduotojas (LRTPDB) Tomas Rudzkis teigė, kad tokia situacija susidarė dėl to, kad į eismo įvykius ne visuomet kviečiami policijos pareigūnai, kurie gali įvertinti avarijoje dalyvavusių transporto priemonių būklę. "Jeigu eismo įvykio metu nėra sužeistųjų ar žuvusiųjų, o dėl jo aplinkybių vairuotojai sutaria, policijos pareigūnai nėra kviečiami", – teigė pašnekovas.

Jeigu į eismo įvykį patenka kasko draudimu drausta transporto priemonė, apie tai, kokių sugadinimų atsirado, žino tik draudimo kompanija, savininkas ir automobilį remontavę meistrai. "Privalomojo civilinės atsakomybės draudimo taisyklės yra apibrėžtos, žalos apskaičiavimo tvarka patvirtinta Vyriausybės, o kasko draudimo sutartis yra pasirašoma laisvo susitarimo pagrindu", – skirtumus įvardijo T.Rudzkis.

Be to, ne visos kasko draudimą teikiančios įmonės priklauso LRTPDB ir jam teikia duomenis. Taigi tai, kokios būklės kasko draustas automobilis buvo po avarijos, žino tik draudimo kompanija ir automobilio savininkas.

Policijos atsakomybė

Parlamentaras Stasys Brundza pripažįsta ne kartą bandęs kelti diskusijas šia tema, tačiau pastangos buvo bevaisės. "Įstatyme aiškiai parašyta, kada automobilis negali judėti sava eiga – jeigu pažeisti lonžeronai, statramsčiai ar kitos konstrukcinės mašinos dalys, tačiau šito dabar niekas nekontroliuoja", – piktinosi buvęs lenktynininkas.

Pasak jo, policija turėtų tirti daug daugiau eismo įvykių nei dabar. "Jeigu žmogui kyla įtarimų, kad bent vieno avarijos dalyvio automobiliui yra pažeisti konstrukciniai elementai, dėl kurių jis negali važiuoti, turėtų būti kviečiama policija, o toks automobilis nedelsiant siunčiamas į TA stotį", – mintis dėliojo pašnekovas.

Jo nuomone, suremontuotas toks automobilis turėtų būti pristatytas ne tik į TA stotį, bet ir techninei ekspertizei atlikti, ir tik tuomet jam būtų suteiktas leidimas vėl dalyvauti eisme. Parlamentaras neatmetė galimybės, kad tokie griežtesni reikalavimai galėtų padidinti ir draudimo kainą, tačiau, jo manymu, visų tikslas turėtų būti didesnis saugumas keliuose.

"Dabar avarijos kaltininko automobilio remonto iš esmės nereglamentuoja jokia įstaiga, tad po tokių pasikeitimų keliuose sumažėtų "karstų ant ratų", – žodžių per daug nešvelnino parlamentaras.

Neleisti rinktis

Dar viena problema, į kurią dėmesį atkreipia eismo saugumo ekspertai – galimybė nukentėjusiam per eismo įvykį pasirinkti piniginę išmoką vietoje automobilio remonto. Draudimo kompanijų atstovai tvirtina, kad tokių atvejų pasitaiko ne taip jau retai, tikintis, kad automobilį pavyks suremontuoti pigiau ir pinigų dar liks.

Neretai dėl to nukenčia automobilio remonto kokybė – pasirenkamos pigesnės medžiagos, ne iki galo ir netinkamai suremontuojami automobilio agregatai. "Kai žmogus gauna pinigus už avariją patyrusią geležį, tačiau pinigai nenukeliauja tai geležiai sutvarkyti, nėra gerai", – teigė S.Brundza.

Jo teigimu, po avarijos nukentėjęs automobilis privalo būti remontuojamas servise ir draudimo bendrovė turi atsiskaityti būtent su servisu, o ne pervesti pinigus žmogui. Žmonės neretai giriasi, kad net uždirba patyrę avarijų – draudimo bendrovės jiems perveda už patirtą žalą priteistą atlygį, o jie automobilio neremontuoja išvis arba suremontuoja prastai.

Vieno kalbinto automobilių serviso Kaune vadovas tikino, kad į privalomąją techninę apžiūrą turi būti varomi visi į eismo įvykius patekę automobiliai, nes kiekvieno susidūrimo metu atsiranda pavojus, kad gali būti pažeistos ne tik plika akimi matomos dalys, bet ir svarbūs mazgai. Pavyzdžiui, automobiliui gavus smarkoką smūgį į sparną, gali būti pažeista jo geometrija, užkabintos važiuoklės dalys, atraminiai ar stebulės guoliai, lankstai ir pan. Jeigu sparno pažeidimai akivaizdūs, kitų dalių pažeidimai gali likti nepastebėti, o vėliau tapti naujos ir dar skaudesnės avarijos priežastimi.

S.Brundza negailėjo pastabų ir automobilių remonto dirbtuvėms. Pasak jo, ne kiekvienas servisas gali tinkamai suremontuoti automobilį po avarijos. "Jeigu pažeidimai nedideli ir pakeisti reikia tik žibintus ar buferius, tai gali atlikti bet koks servisas, tačiau kai kalbame apie kėbulo geometrijos atkūrimą, tokius darbus kokybiškai gali atlikti nedaugelis", – sakė S.Brundza.

Sukčiai atrado spragų

Draudimo bendrovių atstovai teigė, kad, įsigaliojus šiam įstatymui, apsukrūs lietuviai surado landų. Pagal sudarytą schemą, Lietuvoje pripažintas kaip netinkamas eksploatuoti automobilis yra parduodamas, o suremontuotas nugabenamas ir užregistruojamas užsienio šalyje. Ten automobiliui atliekama techninė apžiūra ir parūpinami visi reikiami dokumentai. Kai visi dokumentai legaliai sutvarkyti, ta pati transporto priemonė oficialiai vėl parduodama jos buvusiam savininkui, o Lietuvoje registruojama kaip naujai nupirkta iš užsienio šalies ir toliau sau gali riedėti šalies keliais.

Kita sukčiavimo forma – tokių automobilių pardavimas Lietuvoje. Savininkui pardavus į eismo įvykį patekusią, apgadintą transporto priemonę, kuri pripažinta nebetinkama eksploatuoti, bei nuslėpus šį faktą, jos naujasis savininkas galėtų apie tai sužinoti tik bandydamas ją registruoti. Todėl visuomet, perkant naudotą automobilį, verta pasitikrinti "Regitroje", ar norima įsigyti transporto priemonė yra tinkama eksploatuoti Lietuvoje.