„Kamaz“ sunkvežimiai – jau be „Cummins“ variklių

Dirbs tris dienas

Nauja iškalbinga žinia – didžiausia Rusijos sunkvežimių gamintoja bendrovė „Kamaz“ paskelbė, kad dėl komponentų stygiaus trumpina darbo savaitę iki trijų dienų.

„Kamaz“ vadovybės atstovas Sergejus Romaniukas pareiškė, kad visiems darbuotojams pasiūlytas laikinas įdarbinimas, kuris leis jiems likti etatinių sąraše, neprarandant darbo užmokesčio.

Užsienio kompanijoms nutraukus gamybos komponentų tiekimą, „Kamaz“ negali surinkinėti sunkvežimių su „Cummins“ (JAV) varikliais, ZF (Vokietija) pavarų dėžėmis, „Bosch“ (Vokietija) degalų tiekimo įranga.

Išeitis – savi, bet ne aukščiausio lygio analogai: „Kamaz“ varikliai, pavarų dėžės „KPP 154“ ir Altajaus precizinių gaminių įmonės degalų tiekimo sistemos.

Priverstinės atostogos

Rusijos vyriausybė buvo priversta sušvelninti kai kurių naujų transporto priemonių sertifikavimo reikalavimus.

Balandį dauguma iš 40 tūkst. Rusijos automobilių pramonės lyderio „Avtovaz“ darbuotojų buvo išleisti priverstinių atostogų, per kurias jie gauna du trečdalius įprasto darbo užmokesčio.

Numatyta, kad tokios atostogos truks bent iki birželio 6-osios, tačiau ir tolesnė perspektyva skendi rūke.

Iki šio mėnesio pradžios „Avtovaz“ kontrolinį akcijų paketą valdė Prancūzijos „Renault“, kuri, kaip ir dauguma kitų Vakarų kompanijų, nusprendė pasitraukti iš Rusijos.

Šias akcijas valstybė perėmė už simbolinę kainą, ir tai reiškė pirmąjį nuo karo Ukrainoje didelės įmonės Rusijoje nacionalizavimą.

ABS – neprivaloma

Be to, Rusijos gamintojams smogė automobilių elektroninių komponentų ir kitų dalių stygius.

Tad šalies vyriausybė buvo priversta sušvelninti kai kurių naujų transporto priemonių sertifikavimo reikalavimus. Tinkami rinkai bus ir tokie automobiliai, kuriuose nėra stabdžių antiblokavimo sistemos (ABS) jutiklių, oro pagalvių ar saugos diržų avarinio fiksavimo įtraukiklių (ELR).

Taip pat gerokai liberalesni ir aplinkosaugos standartai – jie bus grąžinti netgi į 1988-ųjų lygį.

Prireiks investicijų

Rusijos transporto ministras Vitalijus Saveljevas pripažino, kad Vakarų sankcijos stipriai pakenkė šalies krovinių ir keleivių pervežimų sistemai.

„Suvaržymai praktiškai sugriovė visą logistiką mūsų šalyje“, – pabrėžė V.Saveljevas.

Maskva bando išspręsti šią problemą naudodamasi transporto koridoriumi „Šiaurė-Pietūs“, kuris eina per Kaspijos jūros uostus.

Tačiau, anot V.Saveljevo, prireiks didelių papildomų investicijų, tarp jų – rekonstruoti sienos tarp Rusijos ir Kazachstano perėjimo punktą prie Karaozeko, papildomai gilinti kelias Volgos kanalo atkarpas, išplatinti kelius ir tiltus.