Kauno apskrities keliuose įvyksta daugiausia avarijų ir sužeidžiama žmonių. Tokią informaciją išplatino Lietuvos policija, tačiau miesto pareigūnai ramina, kad padėtis gerėja.

Skirtingai traktavo įvykius

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kelių policijos valdybos viršininkas Alfonsas Tarasevičius vakar turėjo savo vadovams paaiškinti, kodėl Kauno apskritis eismo įvykių statistikoje užima ne itin garbingą vietą.

"Niekas negali skųstis, kad padėtis Kauno apskrityje yra bloga. Pagrindinis rodiklis yra sužeisti ir žuvę žmonės, o šie skaičiai ketverius metus kasmet mažėja", – kalbėjo A.Tarasevičius.

Per pirmuosius dešimt šių metų mėnesių Kauno apskrities gatvėse ir keliuose sužeistų žmonių sumažėjo beveik dešimtadaliu. Nukentėjusių žmonių skaičius vis dar gerokai didesnis nei Vilniaus apskrityje, tačiau vilniečiams nederėtų pūstis, nes paaiškėjo, kad sostinės ir Kauno pareigūnai vadinamuosius įskaitinius įvykius, kuriuose nukenčia žmonės, traktuodavo skirtingai. Dėl naujos traktavimo tvarkos Kaune statistinis įskaitinių avarijų skaičius turėtų netrukus gerokai sumažėti.

"Iki šiol ikiteisminį tyrimą pradėdavome dėl menkiausio įbrėžimo. Užtekdavo, kad eismo dalyviui suskaustų galvą. Rugsėjį gavome raštą, kad tyrimą pradėtume tik po medikų patvirtinimo, kad buvo bent nesunkiai sutrikdyta sveikata. Vilniečiai šią praktiką naudojo jau anksčiau", – aiškino A.Tarasevičius.

Žūsta gerokai mažiau

Palyginus su praėjusių metų analogišku laikotarpiu, šiemet per dešimt mėnesių Vilniaus, Panevėžio ir Marijampolės apskrityse per eismo įvykius žuvusių žmonių skaičius išaugo, bet nedaug. Kauno apskrities keliuose žuvusių žmonių skaičius sumažėjo daugiau nei 42 proc. Didesniu sumažėjimu gali pasigirti tik Klaipėdos apskritis. Iš aštuonių Kauno apskrities savivaldybių tik Raseiniuose per dešimt šių metų mėnesių žmonių žuvo daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.

"Dėl didelio skaudžių nelaimių sumažėjimo niekam medalių nekabinčiau. Tai yra kompleksinių priemonių rezultatas", – įsitikinęs A.Tarasevičius.

Neabejojama, kad prie eismo įvykių sumažėjimo daug prisidėjo padidėjusios sankcijos už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Po baudų sugriežtinimo atsargesni kelių ereliai pradėjo elgtis ramiau, o ne vienas to nepadaręs prarado transporto priemones. Šiuo metu vairuotojo pažymėjimą galima prarasti net už dukart per metus neužsegtą saugos diržą. Užmiestyje skraidyti mėgstančius vairuotojus sugaudo stacionarūs greičio matuokliai.

"Vos spėjame dirbti, esame užversti visoje šalyje lakstančių kauniečių nuotraukomis. Anksčiau tokie ereliai neretai sugebėdavo išsisukti. Kai esi nufotografuotas, to padaryti nepavyks", – teigė A.Tarasevičius ir pridūrė, kad eismo įvykių mažėja ne tik dėl griežtų baudų, bet ir kylančios vairavimo kultūros.

Kur pavojingiausia?

Statistika byloja, kad Kaunas pirmauja pagal neįskaitines avarijas, kuriose žmonės nenukentėjo, tačiau skaičiai nėra tikslūs, nes policininkai ragina žmonėms pačius pildyti eismo įvykio deklaracijas ir be policijos žinios kreiptis į draudimo bendroves. Kauno apskrities policija techninių avarijų per dešimt šių metų mėnesių užfiksavo 1,6 tūkst. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Pagal avarijų skaičių Kaune išsiskiria tos gatvės, kuriose didžiausias eismas, o specifinių didelį policijos susirūpinimą keliančių vietų beveik nebeliko.

Po Marvelės gatvės rekonstrukcijos neliko Marvelės ir "Via Ballticos" sankryžos problemos. Netoliese buvusį kitą skaudulį – "Via Balticos" transporto mazgo ir Raudondvario plento sankryžą – pašalino pastatytas šviesoforas. Šviesoforas išsprendė ir Taikos prospekto bei Ateities plento susikirtimo vietoje buvusias transporto problemas.

Magistralėje Vilnius–Klaipėda Islandijos plente prieš porą metų labai dažnai nukentėdavo pėstieji. Tačiau jiems buvo pastatytas viadukas, įrengtos tvoros, užtikrintas apšvietimas. Ėmusis šių priemonių, nelaimės baigėsi. Nuo šių metų pėstiesiems saugiau ir mieste. Sukilėlių prospekto, Jonavos gatvės, Tvirtovės alėjos ir dar kelių plačių gatvių viduryje įrengtos salelės pėstiesiems bei specialūs ženklai.

A.Tarasevičius, paprašytas nurodyti daugiausiai rūpesčių keliančią vietą Kauno mieste, turėjo pasukti galvą. Po trumpos pauzės jis išskyrė šalia "Regitros" esančią sankryžą Raudondvario plente. Joje į avarines situacijas patenka ir patyrę vairuotojai, o dėl vairavimo paslapčių besimokančių vairuotojų sankryžoje susidaro spūstys. Savivaldybė šiais metais buvo užsiminusi, kad šviesoforas šioje sankryžoje turėtų atsirasti iškart, kai tik biudžete atsiras pinigų.

"Galima sakyti, kad daugiau raudonų taškų Kaune beveik nėra, pagrindiniai avarijų židiniai sutvarkyti", – teigė A.Tarasevičius.