Ar žinote, kas bendra tarp Elvio Presley laikų didelių amerikietiškų automobilių ir sovietinio „Moskvič“? Didžioji dalis iš 60 tūkstančių Kuboje riedančių gigantų turi tik amerikietišką kėbulą. Visa kita – sovietinių automobilių arba auksarankių vietinių mechanikų namų sąlygomis padarytos dalys.

Odinė sofa

Amerikiečių šnekamojoje kalboje vartojamas terminas „yank tank“ turi dvi prasmes. Pirmoji – jankio, amerikiečio tankas, o antroji – amerikietiškas bakas arba rezervuaras. Bendriniu visame pasaulyje tapęs pašaipus posakis labai tiksliai apibūdina 6–7 praėjusio dešimtmečio amerikiečių automobilių inžinierių kūrinius – dideli kaip valtys, galingais V formos varikliais su aštuoniais cilindrais (V8), kurių kubatūros skalė svyruodavo nuo 3 iki 8,5 litro.

Tokie varikliai naudodavo įspūdingus kiekius degalų, o bakai būdavo irgi atitinkamo dydžio. JAV ekonomikos aukso amžius leido mėgautis tokia prabanga – svarbiausia būdavo patogumas važiuojant ir salono erdvė. Dažnai tokiose mašinose su automatine pavarų dėže vietoje priekinių sėdinių būdavo įtaisyta tiesiog nedidelė odinė sofa.

„Yank tank“ arba ispanišku „maqina“ (isp. – mašina) terminu apibūdinamos ir visos Kuboje esančios mašinos.

1959 m. Fideliui Castro nuvertus Amerikos remiamą Fulgencio Batistą, sostinė Havana ir kiti salos miestai, iki tol buvę turtingų amerikiečių oaze, ištuštėjo. Mėgdavę čia atostogauti turtingieji jau niekada čia negrįžo – dauguma paliko ir savo mašinas. Tais pačiais metais Kubos valdžia išleido įstatymą, kuriuo uždraudė privatiems asmenims pirkti ir parduoti autotransporto priemones. Po trejų metų JAV Kubai įvedė prekybos embargą, o tai reiškė, kad saloje likusios amerikietiškos mašinos nebegalėjo gauti jokių atsarginių dalių.

Kubos auksarankiai

Vienintele galimybe išlaikyti važiuojančias mašinas tapo šalies auksarankių meistrų sugebėjimas namų sąlygomis gaminti detales iš buities prietaisų ir sovietinių automobilių dalių. Užteko ir vienų metų, kad komunistinio režimo importuojami automobiliai iš SSRS taptų pagrindine transporto priemone. Vienos populiariausių tapo lados, moskvičiai ir volgos, o jų atsarginės dalys buvo pritaikomos automobiliams „Chevrolet“, „Lincoln“ ir „Buick“.

Buvo galima įsigyti tik tų amerikietiškų mašinų, kurios buvo registruotos dar iki revoliucijos. Dėl išradingumo ir meilės praeičiai, daugelis automobilių Kuboje dar ir šiandien yra puikios būklės. Ypač gerai atsiliepiama apie taksistams Kuboje tarnavusias mašinas – vietoj neekonomiško benzininio agregato, joms buvo montuojami sovietinių mašinų dyzeliniai varikliai, dėl to jos tarnavo dar ilgiau.

Dėl prastėjančios ekonomikos ir brangstančių degalų daugelio kubiečių automobilių metinis kilometražas per du dešimtmečius nuo 1980-ųjų sumažėjo nuo 3000 iki 800 kilometrų.

Atšilimas netoli?

Kuboje valdžią perėmęs F.Castro brolis Raulis praėjusių metų pabaigoje išleido įstatymą, dėl kurio kai kurie kubiečiai gali tapti itin turtingi. Rudenį Komunistų partijos susirinkime R.Castro paskelbė, kad įstatymas, leidžiantis žmonėms pirkti ir parduoti automobilius, „yra baigiamuosiuose etapuose“.

Tai reikštų pusę amžiaus trukusią apribojimų pabaigą, o kartu atvertų lobyną pasaulio automobilių kolekcininkams, kurie neabejotinai trokšta itin retų automobilių.

„Kai amerikiečiai Kuboje atidarys automobilių saloną, aš išbandysiu juos visus, parduosiu savo senąjį ir nusipirksiu naują. Niekada nesu vairavęs modernaus automobilio“, – kaip ir daugelis savininkų Michelis į savo 1952 m.„Plymouth“ sumontavo dyzelinį variklį ir pavertė jį į taksi. Visgi jau dabar kubietis atvirai ir drąsiai šneka, kad parduos savo automobilį.

Yra ir Lietuvoje

Saulėtos Kubos gatvėmis riedančius automobilius galima ne tik pamatyti, bet ir įsigyti Lietuvoje. Žinoma, beveik visi jie atvežti iš Amerikos, neskaitant sovietinio palikimo Lietuvoje – „GAZ Čaika“, „Moskvič 407, 403“ ir kitų.

Įspūdingu dydžiu ir dizainu išsiskiriantys pusės amžiaus senumo automobiliai dažnai kainuoja brangiau nei nauji modeliai salone.

1959 m. laidos Kuboje dažnai sutinkamą „Chevrolet Bel Air“ galima įsigyti už 55 tūkst. litų, už panašių metų 6 litrų benzininį „Lincoln Premier Classic“ teks pakloti 50 tūkst. litų, sovietinės „Pobedos“ dvynys „Buick Roadmaster“ kainuos 40 tūkst. litų. Tokia suma įkainotai mašinai – jau 62 metai.

Nelabai savo dizainu ir variklio dydžiu nusileidžiantis sovietinis limuzinas „GAZ Čaika“ įkainotas 25 tūkst. litų. Šie automobiliai tik šiek tiek pigesni JAV, tačiau niekas tiksliai nežino, kokių retenybių bus galima rasti Kubos gatvėse.