Vairuotojų pažymėjimus už šiurkščius ar pasikartojančius Kelių eismo taisyklių pažeidimus praradusiems vairuotojams tenka išklausyti papildomų mokymų kursą.

Girtumas, greitis, diržai

Daugiau kaip metus šalyje galioja tvarka, numatanti, kaip perauklėti nepaklusnius vairuotojus. Šiurkščiai arba pakartotinai Kelių eismo taisyklėms nusižengę vairuotojai vien tik pinigine bauda neatsiperka. Norėdami atgauti vairuotojų pažymėjimus, jie privalo išklausyti papildomų mokymų kursą.

Teisė rengti papildomus vairuotojų mokymus suteikta 21 įstaigai. Kaune tokią paslaugą teikia vairavimo mokykla “Auto ABC”.

Jos vadovas Visvaldas Petrulis pasakojo, kad dažniausiai vairuotojai pažymėjimus praranda, nes vairavo būdami neblaivūs arba daugiau kaip per 50 km/val. viršijo greitį. Tačiau pasitaiko ir tokių, kurie nebe pirmą kartą įkliūva pareigūnams, nes nebuvo užsisegę saugos diržų.

Mokosi ir kunigai

Papildomus kursus lankančių klausytojų kontingentas ypač įvairus – nuo žalių naujokų iki garbaus amžiaus ir ilgametę vairavimo patirtį sukaupusių vairuotojų. Rūpesčiai dėl gerokai viršyto greičio neaplenkia ir kunigų.

Mokyklos vadovai pastebi, kad pažeidėjų socialinė padėtis taip pat labai įvairi: nuo bedarbių ar darbininkų iki medikų, verslininkų ar visuomenėje gerai žinomų veikėjų. Visai neseniai tarp kitų prasižengusių vairuotojų papildomus kursus lankė ir vienas pastaruoju metu populiarumo spinduliuose besimaudantis orkestro dirigentas. Į vairavimo mokyklos suolą sėdo ir garsus operos bei popmuzikos solistas.

Didžiąją dalį auditorijos sudaro vyrai. Moterys čia pakliūna vos viena kita. Dėl to dailiosios lyties atstovės vyriškoje draugijoje kartais būna priverstos nurausti.

Visi papildomų mokymų dalyviai turi išklausyti tą pačią reabilitacijos programą, kurioje numatyti teoriniai ir praktiniai mokymai. Taip pat yra privalomas pokalbis su psichologu.

Viskas filmuojama

“Čia dėstoma ne sausa teorija apie Kelių eismo taisykles, o dalijami realūs patarimai apie elgesį prie vairo. Taisykles daugelis tikrai neblogai moka, nors joms ir nusižengia. O apie alkoholio poveikį reakcijai ir elgesiui prie vairo dažnai ir patyrę vairuotojai nežino. Taip pat daugelis nė neįsivaizduoja, ką reiškia stabdyti automobiliui judant didesniu greičiu už leistiną”, – pasakojo V.Petrulis.

Kai kam gali pasirodyti, kad šie papildomi mokymai tėra formalumas, tačiau tai klaidingas įspūdis. Vairavimo mokyklos klasės stebimos vaizdo kameromis, todėl visi teoriniai užsiėmimai preciziškai fiksuojami.

Pokalbis su psichologe

Mokykloje įdarbintos trys psichologės. Privalomo valandos trukmės pokalbio su viena iš psichologių neišvengia nė vienas kursų dalyvis.

“Mes turime ne moralizuoti, o padėti suprasti, – pabrėžė psichologė Marija Astrauskienė. – Beveik visi čia atsiduriantys žmonės su psichologu bendrauja pirmą kartą gyvenime, bet ši nauja patirtis daugeliui patinka. Pasitaikė atvejų, kai vairuotojai prašė jiems rekomenduoti psichologą, su kuriuo galėtų bendrauti ir ateityje.”

Pokalbyje su psichologu vadovaujamasi iš anksto užpildytu privalomu pažeidimų aprašu. Jame vairuotojas nuodugniai išdėsto, kada, kur ir kaip nusižengė Kelių eismo taisyklėms. Psichologės talkina žmonėms ieškant nusižengimo priežasčių, jas analizuoja, kartu sprendžia, kokios gali būti alternatyvos ir išeitys, kad kitąkart pažeidimo pavyktų išvengti.

“Pažeidėjas pats vertina ir komentuoja situaciją. Mūsų pareiga padėti jam pažvelgti į įvykį iš visų įmanomų pusių”, – sakė psichologė Raselia Gatelienė.

Psichologės pastebi, kad tik itin retas neįžvelgia savo kaltės ir atsakomybės. Kiti ne tik prisipažįsta klydę, bet ir žada daugiau tokių klaidų nebekartoti, kad tai netaptų yda.

Statistika liudija, kad papildomą vairuotojų mokymų kursą išklausę eismo dalyviai antrąkart čia nebegrįžta.

Psichologė Diana Kaulinskienė pastebi, kad po viešnagės vairavimo mokykloje pasikeičia vairuotojų supratimas apie elgesį prie vairo: “Tai yra ne vien mokymai, bet ir puiki prevencinė priemonė. Po mokymų vairuotojai pasižada sudrausminti ir savo šeimos narius, giminaičius ar draugus.”

Įvairūs pasiteisinimai

Psichologių darbas neapsiriboja vien tik pokalbiu apie pažeidimą. Ne sykį joms teko padėti žmonėms, kurie kartu su vairuotojo pažymėjimu prarado ir iki tol turėtą darbą, pašlijo santykiai šeimoje.

Pasak D.Kaulinskienės, darbe sutinkamų žmonių ji nevadina kelių ereliais ar chuliganais: “Žmonės išvardija daug ir įvairių pretekstų, kodėl viršijo greitį ir taip tarsi mėgina save pateisinti. Patikėkite, dauguma tų priežasčių nėra išgalvotos ir iš pažiūros atrodytų išties svarios. Nepaisant to, vis tiek pavyksta prieiti išvadą, kad to daryti nevertėjo.”

Viena psichologių veda asmeninę statistiką apie kalbintus neblaivius prie vairo sėdusius asmenis. Anot jos, maždaug aštuoni iš dešimties tokių pažeidėjų, papūtę į alkoholio matuoklį, neviršijo 0,8 promilės ribos. Nenuostabu, kad psichologėms, kaip ir policijos pareigūnams tenka išgirsti banaliai skambančių pasiteisinimų: “Tik vieną alaus butelį išgėriau ir nė nemaniau, kad pripūsiu. Jaučiausi puikiai.”

“Į tai visuomet mėgstu atsakyti, kad gera savijauta – tai ne alkoholio matuoklis, – šypsodamasi pridūrė M.Astrauskienė. – Didelę žalą daro įsigalėję mitai, esą nuo nedidelio kiekio alaus ar sidro nieko blogo nenutiks. Vairuotojų kultūroje tai nepriimtina.”

Psichologės siūlo vairuotojams atsiminti posakį “išgėrusio žmogaus nuotykis”, nes būtent taip dažniausiai baigiasi rizikingi bandymai vairuoti paragavus svaigiųjų gėrimų: “Važiavo naktį į budinčią vaistinę parvežti vaikui vaistų, o atsidūrė policijoje ir atžala liko be medikamentų. Skubėjo nuvežti į veterinarijos kliniką sužalotą keturkojį, bet dėl tos pačios priežasties tikslo nepasiekė, o gyvūnas nugaišo. Ketino pavežėti koją nikstelėjusį draugą, bet irgi teko baigti kelionę pusiaukelėje. Norėjo kieme perstatyti automobilį, bet kaimynas pamatė, paskundė ir lyg perkūnas iš giedro dangaus – policijos ekipažas.”

Po pokalbio su psichologu dažnas vairuotojas suvokia, kad buvo laiku sustabdytas. Kai kurie netgi pamiršta iki tol buvusį pyktį skundikui, kuris jį, sėdusį prie vairo neblaivų, įskundė policijai.

“Kažin, ar nevertėtų galvoti apie tai, kad pokalbis su psichologu būtų privalomas ir būsimiems naujiems vairuotojams? Juk kai kurie jų, būdami aštuoniolikos, nėra tiek subrendę, kad visiškai atsakytų už savo veiksmus”, – pastebėjo R.Gatelienė.